Venta

Kitos reikšmės – Venta (reikšmės).

Venta
Venta ties Krakiais
Ilgis	343 km
Baseino plotas	11 800 km²
Vidutinis debitas	95 m³/s
Ištakos	Lietuva
Žiotys	Baltijos jūra
Šalys	Lietuva, Latvija

Vikiteka	Venta

Venta (latv. Venta, žem. Vėnta) – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė.

Tėkmė

Prasideda Venių apylinkėse (Kelmės rajonas), 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. Iš pradžių teka į šiaurės rytus; maždaug nuo Ventos-Dubysos kanalo teka į šiaurę per Kuršėnus (Šiaulių rajonas); kiek aukščiau Papilės, priartėjus prie Šiaulių-Mažeikių geležinkelio, pasuka į šiaurės vakarus, teka per Papilę (Akmenės rajonas), Viekšnius, Mažeikius. Nuo Leckavos, upe 3 km nustatyta Lietuvos ir Latvijos valstybės siena. Toliau Venta teka per Latviją į šiaurę ir šiaurės vakarus. Kuldygoje ant Ventos upės yra plačiausias Europoje krioklys (aukštis 2 m). Įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu.

Didesni tiltai: Kurmaičių geležinkelio tiltas, Kuršėnų pėsčiųjų tiltas, Stasio Raštikio tiltas.

Baseinas

Visos Ventos upės baseino plotas yra 11 800 km², iš jų 5140,4 km² yra Lietuvoje.^[1]

Didžiausi intakai:

kairieji: Uogys (LT), Virvytė (LT), Šerkšnė(LT), Ušna (LT), Varduva (LT), Lūšis (tarpvalstybinė siena), Lėtiža (LV), Škervelis (LV), Kuoja (upė) (LV), Garūdenė (LV), Ėnava (LV), Lėjėjupė (LV), Padurė (LV), Naba (LV);
dešinieji: Ringuva (LT), Dabikinė (LT), Vadakstis (tarpvalstybinė siena), Zania (LV), Berzenė (LV), Sumata (LV), Klūga (LV), Ciecerė (LV), Puonakstė (LV), Mažupe (LV), Ėda (LV), Riežupė (LV), Rudupė (LV), Abava (LV), Dzirnavupė (LV), Veždūka (LV), Kamarcė (LV), Packulė (LV), Standzė (LV), Vecventa (LV).

Hidrologija

Vidutinis nuolydis Lietuvoje 85 cm/km. Aukštupyje vaga 3–5 m pločio, nuo Užvenčio iki Varduvos žiočių 30–50 m. Vyraujantis vagos gylis 1–2 m. Aukštupyje daug akmenuotų rėvų. Vyraujantis slėnio plotis 0,3-0,8 km. Srovės greitis 0,1-0,4 m/s.^[2]

Debitas, m³/s	ties Ramučiais	ties Papile	ties Kuodžiais
Didžiausias	111	369	491
Vidutinis	4,45	9,55	29,4
Minimalus vasarą	0,18	0,15	0,18
Minimalus žiemą	0,21	0,1	0,51

Vandens lygio metinė svyravimų amplitudė Papilėje būna 4 m, ties Abavos žiotimis – 12 m. Upė užšąla vidutiniškai gruodžio pabaigoje, anksčiausiai – lapkričio viduryje. Ledo didžiausias storis nuo 58 cm (žemupyje) iki 90 cm ties Papile. Ledo danga aukštupyje ir vidurupyje išsilaiko 54-74 dienas. Pavasarį ties Papile nuteka 41 %, vasarą 6 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio vandens kiekio.

Ventos slėnis ties Papile paskelbtas geologiniu draustiniu. Ties Užvenčiu ir 17 ha drėkinimo tvenkinys.

Draustiniai

Pavadinimas

Venta vokiškuose šaltiniuose vadinama Windau, lenkiškuose – Windawa. Manoma, kad upėvardžio šaknis yra ven- su determinantu -t-. Kazimieras Būga pavadinimą siejo su žodžiu venteris („tinklas, tiesiamas skersai upę“). Bendrinė šaknies *ven(t)- reikšmė galėjo būti „lenkti, linkti“.^[3]