[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Venta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Venta
Venta ties Krakiais
Venta ties Krakiais
Ilgis 343 km
Baseino plotas 11 800 km²
Vidutinis debitas 95 m³/s
Ištakos Lietuva
Žiotys Baltijos jūra
Šalys Lietuva, Latvija
Vikiteka Venta
Venta Lietuvos žemėlapyje
Venta
Baseinas (hidrologija)

Venta (latv. Venta, žem. Vėnta) – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė.

Prasideda Venių apylinkėse (Kelmės rajonas), 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. Iš pradžių teka į šiaurės rytus; maždaug nuo Ventos-Dubysos kanalo teka į šiaurę per Kuršėnus (Šiaulių rajonas); kiek aukščiau Papilės, priartėjus prie Šiaulių-Mažeikių geležinkelio, pasuka į šiaurės vakarus, teka per Papilę (Akmenės rajonas), Viekšnius, Mažeikius. Nuo Leckavos, upe 3 km nustatyta Lietuvos ir Latvijos valstybės siena. Toliau Venta teka per Latviją į šiaurę ir šiaurės vakarus. Kuldygoje ant Ventos upės yra plačiausias Europoje krioklys (aukštis 2 m). Įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu.

Didesni tiltai: Kurmaičių geležinkelio tiltas, Kuršėnų pėsčiųjų tiltas, Stasio Raštikio tiltas.

Visos Ventos upės baseino plotas yra 11 800 km², iš jų 5140,4 km² yra Lietuvoje.[1]

Didžiausi intakai:

Vidutinis nuolydis Lietuvoje 85 cm/km. Aukštupyje vaga 3–5 m pločio, nuo Užvenčio iki Varduvos žiočių 30–50 m. Vyraujantis vagos gylis 1–2 m. Aukštupyje daug akmenuotų rėvų. Vyraujantis slėnio plotis 0,3-0,8 km. Srovės greitis 0,1-0,4 m/s.[2]

Debitas, m³/s ties Ramučiais ties Papile ties Kuodžiais
Didžiausias 111 369 491
Vidutinis 4,45 9,55 29,4
Minimalus vasarą 0,18 0,15 0,18
Minimalus žiemą 0,21 0,1 0,51

Vandens lygio metinė svyravimų amplitudė Papilėje būna 4 m, ties Abavos žiotimis – 12 m. Upė užšąla vidutiniškai gruodžio pabaigoje, anksčiausiai – lapkričio viduryje. Ledo didžiausias storis nuo 58 cm (žemupyje) iki 90 cm ties Papile. Ledo danga aukštupyje ir vidurupyje išsilaiko 54-74 dienas. Pavasarį ties Papile nuteka 41 %, vasarą 6 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio vandens kiekio.

Ventos slėnis ties Papile paskelbtas geologiniu draustiniu. Ties Užvenčiu ir 17 ha drėkinimo tvenkinys.

Venta vokiškuose šaltiniuose vadinama Windau, lenkiškuose – Windawa. Manoma, kad upėvardžio šaknis yra ven- su determinantu -t-. Kazimieras Būga pavadinimą siejo su žodžiu venteris („tinklas, tiesiamas skersai upę“). Bendrinė šaknies *ven(t)- reikšmė galėjo būti „lenkti, linkti“.[3]

  1. „Ventos regioninis parkas - Upės“. Suarchyvuotas originalas 2015-10-29. Nuoroda tikrinta 2016-03-03.
  2. Venta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 385
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 372