Abortas
Teisėta:
Teisiškai apribota:
Neteisėta:
*Netaikoma kai kurioms atitinkamai kategorijai priskirtų valstybių šalims ar teritorijoms
Abortas (lot. abortus, būt.l. dalyvis iš lot. aboriri 'persileisti', iš ab 'nuo; šalin' + oriri 'kilti; gimti'[1]) – mediciniškai persileidimas ar dirbtinis nėštumo nutraukimas.[2] Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas.
Tai embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis.[3] Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (vadinamasis kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės laikomas ankstyvuoju, iki 24 – vėlyvuoju.[2]
Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 m. abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Šiuo metu abortai yra leidžiami, o jų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.[2] Higienos instituto duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje buvo atlikti 6436 nėštumo nutraukimai, iš jų 3196 – dirbtiniai.[4][5]
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dirbtinis abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas:[6]
- medicininės indikacijos: žymus moters ligos pasunkėjimas dėl nėštumo (širdies, kepenų, inkstų, akių sutrikimai, tuberkuliozė, vėžys ir kt.) ar gimdymas galintis sukelti pavojų moters ar vaiko sveikatai ar gyvybei;
- socialinės indikacijos: moters socialinis ir fiziologinis nebrandumas (nepilnametė), amžius (virš 45 metų), skyrybos, nėštumas po išprievartavimo ir kt.;
- asmeninės indikacijos: nenoras gimdyti, auginti vaiką, prarasti asmeninę laisvę, priverstinai susieti gyvenimą su vaiko tėvu ir kt.
Pavojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dirbtinis abortas gali būti pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, itin retai pasitaiko kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kt. Be to, gerokai padidėja priešlaikinių gimdymų rizika. Priešlaikinio gimdymo rizika didėja su abortų skaičiumi.[7] Pirmojo nėštumo metu komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio, gali įplyšti gimda), itin retais atvejais vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai ir kitos komplikacijos. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika. Gali prireikti pakartotinės aborto procedūros.[3][8][9][2] Dėl aborto moteris gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija.[6] Pastarieji sutrikimai gali būti susiję ir su partnerio atstūmimu. Tačiau atlikti tyrimai JAV nustatė, kad penkerių metų laikotarpiu po aborto tik 6 proc. moterų jautė neigiamas emocijas.[10]
Pažiūros
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti – mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei. Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti – dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.
Pasak 2010 m. apklausos „36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais – dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. [...] Kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų. Anot sociologų, tai rodo, kad bažnyčios įtaka silpnėja.“[12][13]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ "abort." Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (4 Jul. 2010)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Abortas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ 3,0 3,1 „Abortion“. nhs.uk. 2017-10-18. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ „Abortai Lietuvoje (1)“. 15min. Suarchyvuotas originalas 2021-07-21. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ „Abortai Lietuvoje (2)“. 15min. Suarchyvuotas originalas 2021-07-21. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ 6,0 6,1 Encyclopedia of psychology. Kazdin, Alan E. Washington, D.C.: American Psychological Association. 2000. ISBN 1-55798-650-9. OCLC 42692282.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link) - ↑ „Ar pakanka pagalbos su kriziniu nėštumu susiduriančioms moterims?“. Bernardinai.lt. 2022-08-04. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
- ↑ „Termination of pregnancy (abortion)“. www.cyh.com. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ „Nėštumo nutraukimas: be mitų ir užuolankų“. 15min. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ „Ilgai trunkantis gailestis ir savigrauža po nėštumo nutraukimo – mitas, rodo naujausi tyrimai“. LRT. 2020-01-19. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ Pminklai nužudytiems negimusiems vaikams Lietuvoje Archyvuota kopija 2018-07-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Spinter tyrimai[1]
- ↑ Saukienė, Inga (2010-08-09). „84 proc. lietuvių pateisintų abortą“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Krizinio nėštumo centras Archyvuota kopija 2021-07-29 iš Wayback Machine projekto.
