tur

• TFA: [tùr]

tur

1. ten ^(lt) (nau.)

Naujadaras. Sudarytas remiantis latvių k. tur („ten“) ir atsižvelgiant į jotvingių k. klausiamąjį žodį kur („kur“). Galimai iš baltų prokalbės *tur, iš *tr̥, iš indoeuropiečių prokalbės *ter-.

• Vietos prieveiksmiai

tur

1. ten ^(lt)

tur

1. tauras ^(lt) (vyr. g.) (Žinduoliai)

tur

1. turas, išvyka, kelionė
2. eilė (ką nors daryti), ėjimas (žaidžiant)

   Nu är min tur.

   Dabar mano ėjimas.