atvokti

• žr. pagr. f. atvokti, atvokia, atvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atvokiąs, atvokiantis, atvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atvokęs, atvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atvokdavęs, atvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atvoksiąs, atvoksiantis, atvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atvokiamas, atvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atvoktas, atvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atvoksimas, atvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atvoktinas, atvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: atvokiant, atvokus, atvokdavus, atvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: atvokdamas, atvokdama.
• taip pat žr. bdn.: atvokte, atvoktinai.
• Skiemenys: at-vok-ti

atvokti

1. nuvalyti, sutvarkyti, apvalyti:
   • Atvók tas nūlubas.

<= at- + vokti, vokia, vokė

---

• žr. pagr. f. vyr. g. atvoktas, mot. g. atvokta.
• Skiemenys: at-vok-ti

atvokti

1. tas, kurį atvokė

<= atvokti, atvokia, atvokė <= at- + vokti, vokia, vokė

---

• žr. pagr. f. atvokti, atvokia, atvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atvokiąs, atvokiantis, atvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atvokęs, atvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atvokdavęs, atvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atvoksiąs, atvoksiantis, atvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atvokiamas, atvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atvoktas, atvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atvoksimas, atvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atvoktinas, atvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: atvokiant, atvokus, atvokdavus, atvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: atvokdamas, atvokdama.
• taip pat žr. bdn.: atvokte, atvoktinai.
• Skiemenys: at-vok-ti

atvokti

1. suprasti, suvokti, susigaudyti:
   • Apsidairė aplink neatvokdamas, kur besąs.
2. atgauti sąmonę, atsigauti:
   • Po truputi atvokia.

<= at- + vokti, vokia, vokė

---