at-

at-

1. veiksmažodžių vediniai su juo žymi:
   1. priartėjimą prie ko nors:
      • ateiti, atmesti, atvažiuoti, atvesti, atvykti.
   2. atskiriamąjį veiksmą:
      • atimti, atkąsti, atpjauti, atsikratyti.
   3. tarpo padarymas:padarymą:
      • atkelti.
   4. grąžinamąjį veiksmą:
      • atgauti, atgimti, atkursti, atmušti.
   5. susilyginimą su kuo:
      • atbraukti.
   6. pagadinimą, susidėvėjimą:
      • atkirsti (kirvį).
   7. veiksmo galą:
      • atbukti, atmiešti, atsisėsti.
   8. individualios reikšmės veiksmą:
      • atlikti, atsakyti.
2. daiktavardžiai su juo žymi:
   1. vietą, einančią žemyn nuo tos vietos, kuri pasakyta pagrindiniu žodžiu:
      • atkalnė, atkrantė, atskardis.
   2. pagrindiniu žodžiu pasakytos šventės tęsinį, pasakyto dalyko pasikartojimą:
      • atbalsis, atgarsis, atvelykis.
3. jį turi veiksmažodiniai daiktavardžiai, žymintys:
   1. iš veiksmo kilusį daiktą:
      • ataudai, atauga, atkarpa, atlauža, atlošas, atvaizdas.
   2. su veiksmu susijusią abstrakčią sąvoką:
      • atmaina, atranka, atsvara.
4. veiksmažodiniai būdvardžiai su juo žymi iš veiksmo einančių ypatybių buvimą:
   1. • atgrasus, atkarus, atkilas, atsijas, atviras