Alavs
| Alavs | |
|---|---|
| |
| Periuodėnė gropė | Metals |
| Atuoma nomeris | 50 |
| Atuomėnė masė | 118,710(7) g/mol |
| Tonkoms | 7,265 g/cm³ |
| Virėma temperatūra | 2875 C |
| Līdėmuosė temperatūra | 505,08 C |
Alavs (luotīnėškā: Stannum, Sn) īr perijuodėnės elementu sėstemas IV gropės kemėnis elements. Cėdabrėškā baltuos spalvuos, mėnkšts, plastėšks metals.
Īr trīs alotruopėnės atmainas:
- pėlkasis alavs, aba alfa (ligė 13,2 °C temperatūras patvaros īr)
- baltasis alavs, aba beta (ligė 173 °C temperatūras patvaros īr)
- gama alavs (patvaros da aukštesnie temperatūruo īr)
Kambarė temperatūruo alavs īr atsparos uora ė ondėns puodėrbiou, švakā tėrpst praskėistūsė rūgštīsė ė koncentroutuosė šarmu tėrpalūsė, ale gerā koncentroutuosė sieras ė īpatėngā sieras rūgštīsė, so katruom sodara droskas. Svarbiausės droskas - alava kluorėdā. Rēgoudams so degounėm oksidounas.
Ėš alava dėrbamė varguonu vamzdē, mena dėrbėnē, kuonservu diežotės, ėš fuolėjės – jiedė produktu pakelē. Ėš alava gaunamė līdėnē: bruonza, žalvaris, babits.