deus

Jotvingių kalba


Romėnų dievai Jupiteris ir Junona

Tarimas

TFA: [deũs]

Daiktavardis

deus (vyr. g.)

dievas ^(lt) (sen.)
- Dievas bendrąja prasme, kaip antgamtiška būtybė
- kai siekiama apibūdinti baltų religijos Dievą, vartojamas žodis Deiws, o kai aprašomas krikščioniškas Dievas, vartojamas žodis Deus

Daiktavardžio „deus“ linksniavimas (3-ioji (us) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		deus	deūs
K.		deus	deun̄
N.		deu	deums
G.		deun̄	deun̄s
Įn.		deu	deuis
Vt.	Vi.	deui	deusu
	Kr.	deun	deusna
	Gr.	deupi	deuspi
	Ar.	deup	deump
Š.		deu!	deūs!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

deus ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt)

Deus ^(xsv) (vyr. g.)

(Sinonimai)

?• p• a• r

deus ^(xsv) – dievas ^(lt)

Deiws ^(xsv) (vyr. g.)

Deus ^(xsv) (vyr. g.)

Etimologija

Galutinė šio žodžio kilmė yra gan aiški, tačiau artimoji – ne. Šis žodis gali būti kilęs iš baltų-slavų prokalbės *deiwas, tačiau smarkiai redukuotas, arba šis žodis gali sietinas su krikščionybės (ir viduramžių lotynų k.) įtaka regione ir, atitinkamai, skolinys iš lotynų k. deus. Abiem atvejais šis žodis galiausiai kilęs iš indoeuropiečių prokalbės *deywós. Giminiškas lietuvių k. dievas, latvių k. dievs, prūsų k. dēiwas, lotynų k. deus, sanskrito देव (devá).