Werner Heisenberg
Verneris Heizenbergas vok. Werner Karl Heisenberg | |
---|---|
Gimė | 1901 m. gruodžio 5 d. Viurcburgas, Vokietija |
Mirė | 1976 m. vasario 1 d. (74 metai) Miunchenas, Vokietija |
Veikla | vokiečių fizikas |
Sritis | kvantinės mechanikos pradininkas |
Alma mater | Miuncheno universitetas |
Doktorant. vadovas | Arnoldas Zomerfeldas |
Žymūs studentai | Felix Bloch Edward Teller |
Žinomas (-a) už | Heizenbergo neapibrėžtumo principas Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra) |
Žymūs apdovanojimai | |
1932 m. Nobelio fizikos premijos laureatas | |
Vikiteka | Werner Heisenberg |
Parašas | |
Verneris Heizenbergas (vok. Werner Karl Heisenberg, 1901 m. gruodžio 5 d. Viurcburgas, Vokietija – 1976 m. vasario 1 d. Miunchenas, Vokietija) – vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas. Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra).
Verneris Heizenbergas buvo vedęs Elizabet Šūmacher, jie turėjo 7 vaikus – keturias dukteris ir tris sūnus.[1]
Biografija
redaguotiAnkstyvieji metai
redaguotiHeizenbergas gimė Viurcburge, Vokietijoje, Kaspar Earnesta August Heisenberg, vidurinės mokyklos mokytojo, ir jo žmonos Annie Wecklein šeimoje.
Nuo 1920 iki 1923 m. Miuncheno universitete ir Getingeno universitete studijavo fiziką ir matematiką. Daktaro laipsnį gavo būdamas 21 m., 1923 m. Miunchene, vadovaujamas Zomerfeldo. Savo habilitaciją jis užbaigė 1924 m. Getingene, vadovaujamas Makso Borno.
Temą Heizenbergo disertacijai pasiūlė Arnoldas Zomerfeldas – apie turbulenciją. Disertacijoje buvo aptariamas laminarinio tekėjimo stabilumas ir turbulentinio tekėjimo kilmė. Stabilumo problema buvo tiriama naudojant Oro-Zomerfieldo lygtį.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 169 p. ISBN 5-430-03260-3.