Valažino apskritis
Valažino apskritis (lenk. powiat wołożyński) – buvusi apskritis šiaurės rytinėje Lenkijoje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Valažinas. Priklausė Naugarduko vaivadijai.
Valažino apskritis Powiat wołożyński | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Naugarduko vaivadijoje | ||||
Administracinis centras | Valažinas | |||
Valsčiai | 17 (1931) | |||
Oficialios kalbos | Lenkų kalba | |||
1921-1939 | Naugarduko vaivadija (1921-1939) | |||
1939-1940 | Baranovičių sritis | |||
Gyventojų | 90 786 (1919) | |||
Plotas | 3 545 km² (1920) |
Istorija
redaguotiĮkurta 1920 m. gruodžio 12 d.[1] Teritoriją užėmusi Lenkija padalino Rusijos imperijos Ašmenos apskritį, ir Valažino apskritį suformavo iš pietinės jos dalies. Nuo 1921 m. priskirta Naugarduko vaivadijai. 1939 m. Naugarduko vaivadiją okupavus TSRS, Valažino apskritis priskirta Baltarusijos TSR Baranovičių sričiai. 1940 m. apskritis panaikinta ir paversta Valažino rajonu.
Valsčiai
redaguotiApskričiai įvairiu metu priklausė 17 valsčių:
Lietuviškai | Lenkiškai | Laikotarpis | Centras |
---|---|---|---|
Bokšto valsčius | Bakszty | 1920–1939 | Bokštas |
Derevnos valsčius | Derewno | 1920–1926 | Derevna |
Ivenčiaus valsčius | Iwieniec | 1926–1939 | Ivenčius |
Jurotiškių valsčius | Juraciszki | 1920–1939 | Jurotiškės |
Lipniškių valsčius | Lipniszki | 1920–1926 | Lipniškės |
Lugamėnų valsčius | Ługomowicze | 1920–1939 | Lugamėnai |
Nalibokų valsčius | Naliboki | 1920–1930 | Nalibokai |
Palačionių valsčius | Połoczany | 1920–1927 | Palačionys |
Peršojų valsčius | Pierszaje | 1926–1939 | Peršojys |
Sedliškės valsčius | Siedliszcze | 1920–1926 | Sedliškė |
Subatninkų valsčius | Sobotniki | 1920–1926 | Subatninkai |
Trobų valsčius | Traby | 1920–1939 | Trobos |
Užberžio valsčius | Zabrzezie | 1920–1939 | Užberžis |
Valažino valsčius | Wołożyn | 1920–1939 | Valažinas |
Vyšniavo valsčius | Wiszniew | 1920–1939 | Vyšniavas |
Vijos valsčius | Iwie | 1920–1926 | Vija |
Volmos valsčius | Wołma | 1926–1939 | Volma |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dz. Urz. ZTPiE z 1920 r. Nr 5, poz. 40.