Subrahmanyan Chandrasekhar
| Subramanjanas Čandrašekharas angl. Subrahmanyan Chandrasekhar tamil. சுப்பிரமணியன் சந்திரசேகர் | |
|---|---|
| Gimė | 1910 m. spalio 19 d. Lahoras (tada Indija, dabar Pakistanas) |
| Mirė | 1995 m. rugpjūčio 21 d. (84 metai) Čikaga |
| Tautybė | Tamilas |
| Sutuoktinis (-ė) | Lalitha Doraiswamy |
| Veikla | JAV astrofizikas |
| Alma mater | Kembridžo universitetas |
| Doktorant. vadovas | Ralph Howard Fowler ir Arthur Stanley Eddington |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 m. pavadinta Chandra | |
| Parašas | |
| |
Subrahmanjanas Čandrašekharas (angl. Subrahmanyan Chandrasekhar, tamil. சுப்பிரமணியன் சந்திரசேகர் , 1910 m. spalio 19 d. Lahoras – 1995 m. rugpjūčio 21 d. Čikaga) – JAV astrofizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas. Jo vardu pavadinta Čandrasekaro riba.
Biografija
redaguotiPaprastumas yra tiesos garantas.
Gimęs 1910 m. Čandra iki dvylikos metų nelankė mokyklos (buvo mokomas namie).[2]
1930 m. baigė Madraso universitetą (Indija), 1930–1933 m. studijavo Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). 1933–1937 m. šio universiteto Švč. Trejybės koledžo bendradarbis, nuo 1937 m. Čikagos universiteto Jorko astronomijos observatorijos darbuotojas, 1938 m. profesorius.
Antrojo pasaulinio karo metu buvo pakviestas dalyvauti Manhatano projekte atominei bombai kurti, tačiau jo politinio patikimumo tikrinimai užtruko pernelyg ilgai.[2] Vietoj to, profesorius užsiimė balistika, paskelbė tokių darbų kaip Optimalus aukštis 105 mm sviediniui susprogdinti (ir tai buvo dukart aukščiau nei įprasta) [3]
1952–1971 m. žurnalo „Astrophysical Journal“ vyr. redaktorius.
1944 m. Londono karališkosios draugijos, 1955 m. JAV nacionalinės mokslų akademijos narys.
Svarbiausi darbai iš žvaigždžių sandaros:
- Baltųjų nykštukių teorija: „Žvaigždžių struktūros tyrimo įvadas“ (An Introduction to the Study of Stellar Structure) 1939 m.,
- Žvaigždžių dinamika: „Žvaigždžių dinamikos dėsniai“ (Principles of Stellar Dynamics) 1942 m.,
- Spinduliuotės pernašos žvaigždžių ir planetų atmosferose: „Spinduliuotės pernaša“ (Radiative Transfer) 1950 m.
- Juodųjų skylių matematinė teorija: „Matematinė juodųjų skylių teorija“ (Mathematical Theory of Black Holes) 1983 m.
Vedęs, sakosi esąs dėkingas savo žmonai Lalitha Doraiswamy už „kantrų supratimą, palaikymą ir padrąsinimą“.[2]
Įvertinimas
redaguotiJo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 m. pavadinta „Čandra“. 1967 m. Nacionalinis mokslo medalis. 1984 m. Londono karališkosios draugijos medalis. 1983 m. gavo Nobelio fizikos premiją už teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Subrahmanyan Chandrasekhar: On Stars, Their Evolution and Their Stability. Nobel lecture, 8 December, 1983.. Paskaita atsiimant Nobelio premiją, pdf.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „S Chandrasekhar: Why Google honours him“. www.aljazeera.com. Nuoroda tikrinta 2017-10-18.
- ↑ Subrahmanyan Chandrasekhar (1943). Optimum height for the bursting of a 105 mm shell. ballistic research laboratory memorandum report no. 139 [1]