Sausio 27

• Italija – Memorialinė diena (Giorno della Memoria);
• Jungtinė Karalystė – Holokausto atminimo diena;
• Lenkija – Nacizmo aukų atminimo diena;
• Vokietija – Nacionalsocializmo aukų atminimo diena.

Anelė – Angelė – Aventinas – Ilona – Jogunda (Jogundė) – Jogundas – Jogvilas – Jogvilė – Mainotas – Mainotė – Natalis – Vytenis

• 1527 – tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Krymo kariuomenės įvyko Olšanicos mūšis, kuriame 7 tūkstančiai LDK kareivių sutriuškino du kartus gausesnę priešų kariuomenę;
• 1920 – Kaune įsteigti Aukštieji kursai, padėję pagrindus Lietuvos universiteto įsteigimui. Aukštojo mokslo pradžia nepriklausomoje Lietuvoje;
• 1945 – Raudonoji armija užėmė Klaipėdą – Lietuvos teritorijoje nebeliko vokiečių kariuomenės;
• 1990 – atkurta Lietuvos krikščionių demokratų partija;
• 1991 – Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai užpuolė ir sunaikino Lietuvos–Baltarusijos pasienio muitines;
• 1992 – Lietuvos radijas pradėjo retransliuoti lietuviškas „Amerikos balso“ laidas;
• 1994 – prezidentas Algirdas Brazauskas NATO būstinėje Briuselyje Lietuvos vardu pasirašė programos „Partnerystė taikos vardan“ dokumentus;
• 2000 – Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK) veiklos dešimtmetį pažymėjo įkurtuvėmis naujoje būstinėje Vilniuje;
• 2004 – Seimas ratifikavo Tarptautinę konvenciją Dėl kovos su pinigų padirbinėjimu.

• 1864 m. – Mikalojus (Mykolas) Kuprevičius, gydytojas, aušrininkas, publicistas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas (m. 1932 m.).
• 1871 m. – Silvestras Grinkevičius, Lietuvos statybos inžinierius (m. 1942 m.).
• 1877 m. – Jonas Jaks-Tyris, matematikas, knygnešys, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. 1938 m.).
• 1878 m. – Bronius Prapuolenis, chemijos inžinierius, pedagogas, publicistas (m. 1965 m.).
• 1884 m. – Vladimiras Šilkarskis, Lietuvos ir Vokietijos filosofas, klasikinis filologas, mokslo istorikas, VDU ir Bonos universiteto profesorius (m. 1960 m.).
• 1887 m. – Aleksandras Vitkauskas, aktorius (m. 1943 m.).
• 1901 m. – Viktoras Kuprevičius, lietuvių kompozitorius, vargonininkas, kariljonistas (m. 1992 m.).
• 1904 m. – Juozas Liaudanskis, Lietuvos tautodailininkas skulptorius (m. 1989 m.).
• 1906 m.:
  • Klemensas Kaušinis, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
  • Povilas Abelkis, prozininkas, leidėjas (m. 1957 m.).
• 1908 m. – Antanas Maceina, vienas žymiausių Lietuvos filosofų, nugyvenęs gana turiningą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą. Tai pirmasis žmogus, filosofavęs tikrai lietuviškai, analizavęs lietuvių filosofijos perspektyvas ir ydas, kūręs lietuviškus filosofijos terminus (m. 1987 m.).
• 1912 m. – Lionginas Jankus, Jankauskas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1968 m.).
• 1926 m. – Mykolas Abarius, lietuvių inžinierius, visuomeninės veikėjas (m. 2022 m.).
• 1935 m. – Bronislava Kerbelytė, Lietuvos tautosakininkė (m. 2024 m.).
• 1939 m. – Albertas Zmaila, Lietuvos teatro aktorius, skaitovas.
• 1943 m. – Vytautas Stasys Čiuplinskas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Vaidutis Kučinskas, Lietuvos genetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1948 m.:
  • Algirdas Kunčinas, filosofas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Andrius Karka, Lietuvos pedagogas, kino aktorius.
  • Kristina Karkaitė-Mazūrienė, Lietuvos keramikė.
• 1949 m. – Regina Bologovienė, socialinio darbo ekspertė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė veikėja.
• 1951 m. – Irena Macijauskienė–Vinčaitė, gydytoja higienistė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m.:
  • Jonas Malinauskas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Vytautas Kvietkauskas, žurnalistas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Janina Dabašinskienė, Lietuvos ir Kauno rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Gedeminas Kiesus, vadybininkas, buvęs AB „Mažeikių nafta“ vadovas; inžinierius, Lietuvos ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2000 m.).
• 1957 m. – Virginija Kalinauskaitė, Lietuvos grafikė.
• 1958 m. – Larisa Kalpokaitė, Lietuvos aktorė.
• 1959 m.:
  • Linas Jablonskis, Lietuvos dailininkas.
  • Voldemaras Bandžiukas, zooinžinierius, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Adulis Lukašius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
• 1961 m. – Nijolė Guobienė, Lietuvos ir Zarasų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1962 m. – Algis Čaplikas, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas, Seimo narys, buvęs ministras.
• 1966 m. – Alvydas Šlepikas, poetas, režisierius, aktorius, scenaristas.
• 1967 m. – Arvydas Jakas, Lietuvos ir Šilutės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Edita Brukštuvienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Erika Drungytė, poetė, vertėja, kritikė^[1].

• 1927 m. – Jurgis Matulevičius-Matulaitis, lietuvių palaimintasis ir Vilniaus vyskupas 1918–1925 m., arkivyskupas 1925–1927 m.^[2] (g. 1871 m.).
• 1943 m. – Jurgis Narjauskas, Romos katalikų prelatas, diplomatas, vertėjas ir tautosakininkas (g. 1876 m.).
• 1958 m. – Vladas Puškorius, dainininkas (bosas) ir vargonininkas (g. 1893 m.).
• 1964 m. – Viktoras Biržiška, matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1886 m.).
• 1974 m. – Antanas Masionis, lietuvių poetas, literatūros kritikas (g. 1941 m.).
• 1977 m. – Jokūbas Varaitis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1892 m.).
• 1980 m. – Kazys Almenas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, agronomas (g. 1907 m.).
• 1984 m. – Elena Aižinienė-Atkočiūnaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė (g. 1935 m.).
• 1985 m. – Henrikas Andriukonis, Lietuvos teatro aktorius, rašytojas (g. 1938 m.).
• 1987 m. – Antanas Maceina, vienas žymiausių Lietuvos filosofų, nugyvenęs gana turiningą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą. Tai pirmasis žmogus, filosofavęs tikrai lietuviškai, analizavęs lietuvių filosofijos perspektyvas ir ydas, kūręs lietuviškus filosofijos terminus (g. 1908 m.).
• 1996 m. – Eugenija Šimkūnaitė, gydytoja žolininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė (g. 1920 m.).
• 2004 m. – Kostas Birulis, Lietuvos inžinierius (g. 1925 m.).
• 2020 m. – Edvardas Gudavičius, istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (g. 1929 m.).
• 2023 m. – Rimantas Vaiginis, lietuvių muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1941 m.).^[3]

• 1186 – Vokietijos karalius Henrikas VI vedė Sicilijos karalienę Konstanciją ir buvo karūnuotas Burgundijos, Vokietijos ir Italijos karaliumi;
• 1822 – Graikija paskelbė savo nepriklausomybę nuo Turkijos;
• 1880 – JAV Tomui Alvai Edisonui (Thomas Alva Edison) išduotas patentas Nr.223 898 – buvo užpatentuota elektros lemputė;
• 1897 – Sankt Peterburge įvyko Piotro Čeikovskio baleto „Gulbių ežeras“ premjera;
• 1926 – Londone Džonas Lodžis Berdas (John Logie Baird) pirmą kartą surengė viešą televizijos demonstravimą;
• 1944 – tarybinės armijos generolas Leonidas Govorovas paskelbė, jog galutinai nutraukta Leningrado blokada;
• 1945 – Tarybų Sąjungos ginkluotosios pajėgos išvadavo Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą, kurioje fašistai išžudė apie pusantro milijono žmonių;
• 1959 – NASA atrinko 110 kandidatų rengtis pirmajam skrydžiui į kosmosą;
• 1962 – Sovietų vyriausybė pervadino visas vietas, pavadintas Molotovo, Kaganovičiaus ir Malenkovo vardais. Šie veikėjai 1957 m. mėgino nušalinti nuo valdžios Nikitą Chruščiovą;
• 1967:
  • per erdvėlaivio „Apolon-1“ paleidimo bandymą Kanaveralo kyšulyje kilo gaisras, žuvo trys JAV astronautai;
  • 60 valstybių pasirašė JTO sutartį dėl taikaus kosmoso naudojimo bei draudimo dislokuoti masinį ginklą kosminėje erdvėje;
• 1973 – Paryžiuje, pasirašius susitarimą dėl paliaubų, baigėsi JAV karinė operacija Vietname;
• 1996 – kariškiai užgrobė valdžią Nigerijoje, nuvertę demokratiškai išrinktą prezidentą Mahamenę Ousmanę (Mahamene Ousmane);
• 2002 – Nigerijos sostinėje Lagose sprogus šaudmenų sandėliui žuvo daugiau kaip 1000 žmonių, tūkstančiai liko be pastogės;
• 2003 – Serbijos parlamentas balsavo už tai, kad būtų paleista Jugoslavijos federacija, o jos vietoje sukurta Serbijos ir Juodkalnijos konfederacija.

• 1571 m. – Abasas I Didysis, Persijos šachas, valdęs 1588–1629 m., priklausęs Sefevidų dinastijai^[4] (m. 1629 m.).
• 1756 m. – Volfgangas Amadėjus Mocartas, austrų kompozitorius, vienas žymiausių ir įtakingiausių klasicistinės muzikos kompozitorių (m. 1791 m.).
• 1775 m. – Frydrichas Vilhelmas Jozefas fon Šelingas, vokiečių filosofas (m. 1854 m.).
• 1832 m. – Charles Lutwidge Dodgson, anglų matematikas, logikas, rašytojas, anglikonų pastorius, fotografas (m. 1898 m.).
• 1836 m. – Leopold von Sacher-Masoch, rašytojas^[5] (m. 1895 m.).
• 1852 m. – Aleksandras Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos histologas (m. 1922 m.).
• 1859 m. – Vilhelmas II, 1888–1918 m. paskutinysis Vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius. Jo valdymo laikotarpis istorikų dažnai vadinamas „Vilhelmo era“ (m. 1941 m.).
• 1884 m. – Ogiustas Pikaras, šveicarų fizikas ir inžinierius, savo konstrukcijos stratostatu pakilęs (1931) į 15 789 metrų, o kitais metais į 16 379 metrų aukštį, sukonstravęs batiskafą, juo nusileidęs iki 3160 metrų gylio (1953)^[6] (m. 1962 m.).
• 1887 m. – Karlas Viljamas Blegenas, JAV archeologas (m. 1971 m.).
• 1903 m. – John Carew Eccles, 1963 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (m. 1997 m.).
• 1940 m. – Petru Chiril Lucinschi, Moldavijos politikas, antrasis šalies prezidentas (nuo 1997 iki 2001 m.).
• 1944 m.:
  • Meirida Korigan-Magvair, Šiaurės Airijos visuomenės veikėja, Nobelio taikos premijos laureatė.
  • Nicholas Berkeley ('Nick') Mason, britų muzikantas ir Pink Floyd būgnininkas.
• 1948 m.:
  • Michailas Baryšnikovas, tarybinis ir JAV baleto artistas, baletmeisteris.
  • Valeri Brainin, rusijos ir vokietijos muzikos mokslininkas, poetas, pedagogas, kompozitorius^[8].
• 1968 m.:
  • Mike Patton, alternatyvaus metalo grupės Faith No More vokalistas^[9].
  • Adrian Thaws, anglų reperis ir muzikantas, svarbi britų triphopo figūra.
• 1972 m. – Mahalija Džekson, afroamerikiečių gospelo muzikos dainininkė. Mahalia Jackson, turėjusi galingą kontraltą, tapo viena iš įtakingiausių gospelo dainininkių pasaulyje ir buvo tituluojama pirmąja gospelo muzikos karaliene. Dainininkė įrašė apie 35 įrašų albumus, 12 iš jų pagal perkamumą tapo auksniais.
• 1974 m. – Ole Einaras Bjorndalenas, norvegų biatlonininkas, penkiskart olimpinis ir daugkartinis pasaulio čempionas. Bjørndalen’as yra jau laimėjęs 92 pasaulio taurės etapus (91 biatlono ir 1 slidinėjimo), ir yra daugiausiai asmeninių rungčių pasaulio taurės etapuose laimėjęs sportininkas. Švedijos kalnų slidininkas Ingemarkas Stenmarkas yra laimėjęs 86 etapus.
• 1976 m. – Ahn Jung-Hvanas, futbolininkas, Pietų Korėjos rinktinės ir MSV Duisburg klubo puolėjas.
• 1977 m. – Jaana Pelkonen, suomių laidų vedėja ir fotomodelis.
• 1979 m. – Lonny Leroy Baxter, JAV krepšininkas, žaidžiantis sunkiojo krašto ir vidurio puolėjų pozicijose Stambulo „Beşiktaş“ klube.
• 1980 m. – Maratas Michailovičius Safinas, buvęs profesionalus Rusijos tenisininkas.^[10].
• 1987 m. – Hannah Teter, profesionali snieglentininkė iš JAV. Ji yra olimpinė čempionė, laimėjusi aukso medalį Half-pipe rungtyje 2006 m. Turine. 2010 m. Vankuveryje šioje rungtyje ji laimėjo sidabro medalį. Per savo karjerą ji yra laimėjusi šešias snieglenčių pasaulio taures.
• 1990 m. – Nauris Grinvaldas, Latvijos ledo ritulio vartininkas.

• 98 m. – Markas Kokejus Nerva, Romos imperatorius (96-98 m.). Jis buvo pirmasis imperatorius išsirinkęs įpėdinį pagal sugebėjimus ir potencialą, o ne giminystės ryšius. Tai lėmė imperatorių virtinę, vadinamą „penkiais gerais imperatoriais“ (g. 30 m.).
• 1731 m. – Bartolomėjus Kristoforis, italų klavesinų gamintojas, kaip manoma, išradęs pianiną^[11] (g. 1655 m.).
• 1814 m. – Johanas Gotlybas Fichtė, filosofas, vokiškojo idealizmo atstovas, Kanto sekėjas, daręs įtaką Vakarų Filosofijai (g. 1762 m.).
• 1901 m. – Džiuzepė Verdis, žymus italų kompozitorius, daugiausia rašęs operas (g. 1813 m.).
• 1940 m. – Isaac Babel, ukrainiečių rašytojas (g. 1894 m.).
• 1951 m. – Karlas Gustavas Emilis Manerheimas, Suomijos karinis ir politinis veikėjas. Suomijos švedų baronas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas-leitenantas, Suomijos kariuomenės vadas, Suomijos prezidentas. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, Suomijos nepriklausomybės kovose ir pilietiniame kare (g. 1867 m.).
• 1983 m. – Lui de Fiunesas, prancūzų komedinio kino aktorius (g. 1914 m.).
• 1987 m. – Allan Verne Cox, amerikiečių chemikas ir geologas^[12] (g. 1926 m.).
• 2006 m. – Johanas Rau, Vokietijos politinis veikėjas, 1999–2004 m. šalies prezidentas (g. 1931 m.).
• 2008 m. – Suharto, ilgametis Indonezijos prezidentas (1967–1988 m.), generolas, politikas (g. 1921 m.).
• 2010 m. – Jerome David Salinger, amerikiečių rašytojas, labiausiai žinomas kaip 1951 metų romano „Rugiuose prie bedugnės“ (The Catcher in the Rye) autorius. Jo paskutinis originalus darbo buvo publikuotas 1965 m. ir paskutinis iš jo imtas interviu buvo 1980 m (g. 1919 m.).
• 2011 m. – Martinis Freimanis, latvių dainininkas, kompozitorius, aktorius ir prodiuseris, grupės Tumsa lyderis (g. 1977 m.).