Prancūzijos Polinezija

1946–2003 m. Prancūzų Polinezija turėjo „užjūrio teritorijos“ statusą. 2003 m. įgijo „užjūrio bendruomenės“ statusą. O pagal 2004 m. vasario 27 d. gavo užjūrio valstybės vardą ir plačią autonomiją.

 

Salose nuo seno gyveno polineziečių tautos. Jie čia atkeliavo maždaug prieš 5000 m. iš Kinijos. Vertėsi žemdirbyste. Vėliau atsikraustė gyventojai iš Malajų salų, Filipinų. XIX a. šias salas užvaldė Prancūzija. 1958 m. Prancūzų Polinezija įgavo savarankiškos teritorijos statusą. 1995 m. kilo protestai dėl salose Prancūzijos vykdomų branduolinių bandymų. Prancūzai buvo priversti nutraukti bandymus.

Prancūzijos Polinezija – parlamentinė, demokratiška Prancūzijos užjūrio bendruomenė (collectivité d’outre-mer). Vyriausybės galva – prezidentas. Vyriausybei priklauso vykdomoji valdžia. Įstatymų leidyba priklauso tiek vyriausybei, tiek Prancūzijos Polinezijos Asamblėjai.

 

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos administracinis suskirstymas

Prancūzijos Polinezija padalinta į 5 padalinius (pranc. subdivisions administratives):

• Priešvėjinės salos
• Pavėjinės salos
• Markizų salos
• Pietinės salos
• Tuamotu-Gambijė salos

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos geografija

Prancūzijos Polinezijos salos užima 4167 km² sausumos plotą ir 2,5 mln. km² vandenyno ploto. Sudaro pagrindinės 4 salų grupės: Visuomenės salos (tarp jų Taitis), Markizų salos, Tuamotu salos ir Tubuajo salos. Svarbesnės salos: Taitis, Bora Bora, Hiva Oa, Huahine, Maiao, Maupiti, Mehetia, Murea, Nuku Hiva, Raiatea, Tahaa, Tetiaroa, Tubuai ir Tupai. Salos koralinės ir vulkaninės kilmės; padengtos tropiniais miškais. Aukščiausia vieta – Orohena k. (2241 m; Taityje). Klimatas šiltas ir drėgnas. Nereti uraganai.

 

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos ekonomika

Prancūzijos Polinezija turi gerai išvystytą ekonomiką, tačiau ši yra priklausoma nuo Prancūzijos. Ekonomika labiausiai išvystyta didžiosiose salose (Taityje, Bora Boroje). Svarbiausia ūkio šaka – turizmas. Salose auginami kokosai, vanilė, vaisiai, daržovės. Medienos apdirbimas, kobalto gavyba. Žvejyba. Salos taip pat garsėja juodaisiais Taičio perlais.

 

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos gyventojai

2002 metais salose gyveno 245,4 tūkst. gyventojų. 83 % iš jų polineziečiai, 12 % baltieji (daugiausia prancūzų kilmės), 5 % išeiviai iš Rytų Azijos (daugiausia kinai). Net 69 % Prancūzijos Polinezijos gyventojų gyvena Taityje. Vidutinė gyvenimo trukmė – 76,1 m. Raštingumas siekia 98 %. 54 % – protestantai, 30 % – Romos katalikai, likusieji – ateistai ir kitų religijų išpažinėjai.

Prancūzijos Polinezijai būdinga polinezietiška kultūra: krikščionybė susipynusi su vietinėmis religijomis (nuošalesnėse salose vis dar yra išlikusių tabu, vietinių dievų kultas), muzikoje ir šokiuose ryškūs jūros, religijos motyvai. Viso salyno kultūra įvairialypė: išskiriama taitiečių, markiziečių, tuamotu kultūros.

Vikiteka: Prancūzijos Polinezija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

 

Laisvajame žodyne yra terminas Prancūzijos Polinezija

• Vyriausybė Archyvuota kopija 2006-04-24 iš Wayback Machine projekto.
• Prezidentūra
• Administracinis skirstymas Archyvuota kopija 2006-12-12 iš Wayback Machine projekto.
• Turizmas Archyvuota kopija 2008-07-26 iš Wayback Machine projekto.
• Pranc. Polinezijos universitetas
• Taičio nuotraukos Archyvuota kopija 2005-12-11 iš Wayback Machine projekto.