Mikroneziečiai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Mikroneziečiai | |
|---|---|
 Čamorų šokėjai
| |
| Gyventojų skaičius | ~450000 |
| Populiacija šalyse | Mikronezijos Federecinės Valstijos, Palau, Maršalo Salos, Marianų salos, Nauru, Kiribatis |
| Kalba (-os) | mikronezinės kalbos, Japo kalba, palauiečių kalba, čamorų kalba. |
| Religijos | Krikščionybė (seniau - mikroneziečių mitologija) |
| Giminingos etninės grupės | polineziečiai |
Mikroneziečiai – tarpusavyje lingvistiškai ir kultūriškai susijusi etnolingvistinė grupė, gyvenanti Okeanijoje, Mikronezijos regione. Kalba austroneziečių kalbų šeimai priklausančiomis mikroneziečių kalbomis, nors keletas kalbų (palau, čamorų, japų) priklauso kitoms malajų-polineziečių grupėms.
Kilmė
redaguotiMikroneziečių kilmė nėra iki galo aiški. Manoma, kad jie kilę iš Malajų salyno ar Filipinų, jų patekimas į Mikroneziją yra austroneziečių migracijų dalis. Kaip ir kiti Okeanijos gyventojai, pasižymi gerais laivybos ir navigacijos sugebėjimais. Nuo polineziečių skiriasi tamsesne kūno spalva (bet ne tokia tamsia, kaip melaneziečių), iš visų Okeanijos tautų turi daugiausia mongoloidinių kūno bruožų.
Įvairovė
redaguotiPagrindinės mikroneziečių tautos:
- Šiaurės Marianų Salos ir Guamas: čamorai, karolinai, tanapagiečiai.
- Palau: palaujiečiai, sonsoroliečiai, tobiečiai
- Mikronezijos Federacinės Valstijos: japiečiai, ulitai, voleajai, satavaliečiai, namonuitai, puluvatiečiai, paafangai, čiukiečiai, mortlokiečiai, ponapiai, kosrajiečiai, mokiliečiai, pingelapiečiai, ngatikiečiai.
- Maršalo Salos: maršaliečiai
- Nauru: nauriečiai
- Kiribatis: kiribačiai
Kultūra
redaguotiSocialinė struktūra klaninė. Klanai susidaro pagal salas, kiekvienas klanas turi savo vadą. Taip pat yra seniūnai, patarėjai. Giminės linija dažniausiai matrilinijinė.
Dėl menkos Mikronezijos salų gamtos (priešingai, nei kitur Okeanijoje, Mikronezijoje išimtinai dominuoja atolai su smulkiomis salelėmis), ūkis išvystytas silpnai. Verčiamasi žvejyba, kokosų rinkimu ir kopros gamyba, auginami duonmedžiai, jamsai, kolokazijos (taras). Renkami paukščių kiaušiniai, vietomis (pvz., Ponapėje) maistui buvo naudojami šunys.
Svarbus amatas yra valčių gamyba. Gaminamos burinės ir irklinės valtys. Burės gaminamos iš pandano lapų. Navigacijai buvo gaminamos specialios „schemos“ iš vytelių. Taip pat orientuojamasi pagal žvaigždes.
Namus mikroneziečiai tradiciškai stato iš kokospalmių medienos ir dengia pandano lapais. Kaimuose įrengiami bendri susirinkimų namai, kurie dažniausiai skirstosi į vyrų namus ir moterų namus. Tradiciškai mikroneziečių aprangą sudarė raištis ant juosmens (vyrų) ir lapų sijonas (moterų). Puoštasi gėlių vainikais.
Japo salos gyventojai naudojo girnas primenančius megalitus – akmeninius „pinigus“. Šie akmenys buvo gabenami iš Babeltuapo. Kitur kaip valiuta naudotos kriauklės. Ponapėje yra akmeninio Nan Madolio miesto griuvėsiai.
Iš menų labiausiai išvystę šokius. Mikroneziečių muzika kolektyvinė, vokalinė, skirta daugiausia epams apie keliautojus. Religija daugiausia animistinė, yra šventikai, šamanai, vykdantys gydimo, dvasių išvarymo ritualus. Dangus skirstomas į 7 sluoksnius, kur gyvena įvairios dievybės ir gaivalai. Tikima, kad mirusiųjų sielos iškeliauja į jūrą arba negyvenamas salas.