Dioskorėja

Dioscorea

Dioskorėjos šakniavaisiai

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Lelijainiai ( Liliopsida)
Poklasis:	Arekažiedžiai ( Arecidae)
Šeima:	Dioskorėjiniai ( Dioscoreaceae)
Gentis:	Dioskorėja ( Dioscorea)

Dioskorėja (Dioscorea) – dioskorėjinių (Dioscoreaceae) šeimos augalų gentis. Dauguma jų – kultūriniai augalai.

Vartojimas maistui

Paprastai valgomi dioskorėjos šakniastiebiai yra vadinami jamsu. Šis žodis yra kilęs iš Volofų kalbos žodžio nyami (valgyti), ir per portugalų kalbą pasiekė Europą^[1].

Dioskorėjos gentyje – daug maistui vartojamų rūšių, kurios paplitę beveik visuose žemynuose. Jos buvo savarankiškai prijaukintos Afrikoje, Rytų Azijoje ir Pietų Amerikoje^[2].

Afrikoje prijaukinta geltonoji dioskorėja, kurios laukinė rūšis yra Dioscorea praehensilis^[3]. Prijaukinimas greičiausiai įvyko Gvinėjos įlankos regione, bet nėra duomenų, kada tai įvyko^[4]. Dar vadinamas geltonuoju jamsu. Jo porūšis Dioscorea cayenensis subsp. rotundata vadinamas baltuoju jamsu. Jamsas yra ypač svarbus angliavandenių šaltinis Vakarų Afrikoje. Iš jo gaminama vietinė košė fufu, - svarbiausias patiekalas Gvinėjos įlankos virtuvėje.

Batatinė dioskorėja prijaukinta Kinijoje ir plačiai naudojama Tolimųjų Rytų virtuvėse. Vienintelė iš visų rūšių gali būti valgoma žalia. Kinijoje ji vadinama kin. 山药, pinyin: shānyào, Japonijoje – yamaimo arba nagaimo, o Korėjoje – kor. 마 = mo. Jos tarkiai pasižymi tąsumu (jap. tororo), ir jie tinka prie natto, makaronų ir kitų produktų.

Sparnuotoji dioskorėja prijaukinta Pietryčių Azijoje ir yra vienas svarbesnių šio regiono augalų^[5]. Dar vadinamas violetiniu jamsu, ube, Filipinuose naudojamas spalvingiems desertams gaminti. Indijoje vadinama ratalu. Austroneziečių migracijos metu išplito po Ramiojo vandenyno salas.

Triskiautė dioskorėja prijaukinta Pietų Amerikoje, Gvianos regione. Nereiklus augalas, ikikolumbiniais laikais regione buvo naudojamas kaip svarbiausias angliavandenių šaltinis. Venesueloje, Brazilijoje, Kolumbijoje šiuo metu naudojami kaip daržovė^[6].

Kultūrinės rūšys

Sparnuotoji dioskorėja (Dioscorea alata)
Dioscorea altissima
Gumbinė dioskorėja (Dioscorea bulbifera)
Geltonoji dioskorėja (Dioscorea cayenensis)
Dioscorea dumetorum
Dioscorea elephantipes
Kininė dioskorėja (Dioscorea esculenta)
Floridinė dioskorėja (Dioscorea floridana)
Šiurkščioji dioskorėja (Dioscorea hispida)
Vislioji dioskorėja, batatinė dioskorėja (Dioscorea opposita, sin. Dioscorea batatas, Dioscorea japonica, Dioscorea polystachya, Dioscorea oppositifolia)
Dioscorea polygonoides
Preuso dioskorėja (Dioscorea preussii)
Apvalioji dioskorėja (Dioscorea rotundata)
Dioscorea sansibarensis
Triskiautė dioskorėja (Dioscorea trifida)

Išnašos

↑ "Yam". Online Etymology Dictionary. Douglas Harper. 2017. Retrieved 5 December 2017.
↑ Nora Scarcelli; et al. (1 May 2019). "Yam genomics supports West Africa as a major cradle of crop domestication". Science Advances. 5 (5): eaaw1947. Bibcode:2019SciA....5.1947S. doi:10.1126/sciadv.aaw1947. PMC 6527260. PMID 31114806.
↑ Blench, Roger (2006). Archaeology, language, and the African past. Altamira Press. ISBN 9780759104655.
↑ Purugganan, Michael D.; Fuller, Dorian Q. (2009). "The nature of selection during plant domestication". Nature. Nature Research. 457 (7231): 843–848. Bibcode:2009Natur.457..843P.
↑ "Dioscorea alata". Germplasm Resources Information Network. Agricultural Research Service, United States Department of Agriculture. Retrieved May 26, 2011.
↑ Kay, D.E. (1987). Root Crops. London, UK: Tropical Development and Research Institute.

[1] "Yam". Online Etymology Dictionary. Douglas Harper. 2017. Retrieved 5 December 2017.

[2] Nora Scarcelli; et al. (1 May 2019). "Yam genomics supports West Africa as a major cradle of crop domestication". Science Advances. 5 (5): eaaw1947. Bibcode:2019SciA....5.1947S. doi:10.1126/sciadv.aaw1947. PMC 6527260. PMID 31114806.

[3] Blench, Roger (2006). Archaeology, language, and the African past. Altamira Press. ISBN 9780759104655.

[4] Purugganan, Michael D.; Fuller, Dorian Q. (2009). "The nature of selection during plant domestication". Nature. Nature Research. 457 (7231): 843–848. Bibcode:2009Natur.457..843P.

[5] "Dioscorea alata". Germplasm Resources Information Network. Agricultural Research Service, United States Department of Agriculture. Retrieved May 26, 2011.

[6] Kay, D.E. (1987). Root Crops. London, UK: Tropical Development and Research Institute.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]