Michael Schumacher

Michaelis gimė mažame Hiurto miestelyje, netoli Kelno vakarų Vokietijoje, Rolfo ir Elisabethos Šumacherių šeimoje. Kai Šumacheriui buvo vos ketveri, jo tėvas jam sukonstravo keturratį pedalinį kartą ir įmontavo jame mažą motociklo variklį. Kuomet jaunasis Šumacheris padarė avariją su šiuo kartu, jo tėvas nusprendė sūnų leisti į kartingų mokyklą gretimame mieste. Tuomet Michaelis tapo jauniausiu šio klubo moksleiviu. Greitai tėvas vėl jam sukonstravo kartingą, o būdamas šešerių metų Michaelis laimėjo savo pirmąjį karjeroje čempionatą su kartingais. Norėdamas savo sūnui padėti finansiškai, Rolfas įsidarbino kartingų remonto meistru, o jo žmona dirbo klubo valgykloje. Tačiau to tėvams nepakako, kai Michaeliui prireikė naujo variklio, kainuojančio 800 markių (apie 600 eurų). Variklį padėjo įsigyti vietinis verslininkas.

Vokietijoje kartingų licencijos buvo išduodamos lenktynininkams nuo 14 metų, tad Šumacheris „apėjo“ šią taisyklę licenciją išsilaikydamas Liuksemburge, kuriame tai leidžiama nuo 12 metų.

1983 m. jis gavo ir Vokietijoje kartingų licenciją ir po metų nugalėjo Vokietijoje jaunimo kartingų čempionate. Nuo 1984 m. jis laimėjo daugelį Vokietijos bei Europos kartingų čempionatų. 1988 m. Michaelis pirmą kartą perėjo prie vienviečių automobilių, o vėliau tapo čempionu Vokietijos Formulės Ford ir kituose čempionatuose.

1989 m. Šumacheris pasirašė sutartį su Willi Weberio WTS ekipa Formulėje 3. Jau kitais metais jis tapo šio čempionato nugalėtoju. Vėliau jis prisijungė prie Mercedes jaunųjų lenktynininkų programos pasaulio sportinių prototipų čempionate. Toks žingsnis buvo neįprastas, nes dauguma tokių jaunų lenktynininkų kelyje į Formulę 1 išbando savo jėgas Formulėje 3000. Tačiau W. Webberis pasiūlė Šumacheriui rinktis kitą kelią sakydamas, kad lenktynės ilgomis distancijomis padės vėlesnei Michaelio karjerai. Per dvejus metus šiose lenktynėse Šumacheris sugebėjo pelnyti porą pergalių. 1991 m. jis prisijungė ir prie komandos dalyvavusios 24 val. Le Mano lenktynėse, kuriose pelnė 5 vietą. Tais pačiais metais Michaelis dalyvavo vieneriose lenktynėse Japonijos Formulėje 3000, kuriose finišavo antras.

 

Karjerą Formulėje 1 Michaelis Šumacheris pradėjo 1991-ųjų sezono pabaigoje, kuomet Belgijos etape pakeitė Jordan komandos pilotą Bertrand’ą Gachot. Michaelis turėjo galiojantį kontraktą su Mercedes kompanija, kuri ir sumokėjo Jordan ekipos vadovui E. Jordanui 150 000 $ už vokiečio debiutą šioje komandoje. Vokietis nebuvo lenktyniavęs Spa-Francorshamps trasoje, tad ją mokėsi važiuodamas dviračiu. Belgijos GP kvalifikacijoje su silpnu bolidu vokietis kvalifikavosi aukštoje septintoje vietoje, tačiau lenktynės dėl bolido gedimo baigėsi vos prasidėjusios ^[6]. Tokiu kvalifikacijos rezultatu jis nustebino visus – tai buvo geriausia iki tol Jordan ekipos pasiekta kvalifikacijoe vieta ir tokiu rezultatu Michaelis aplenkė labiau patyrusį veteraną komandos draugą de Cesarį.

Jau kitame, Italijos GP, Šumacheris atstovavo Benetton ekipai. Čia iškart iškovojo pirmuosius taškus, o sezoną pabaigė dar kelissyk finišuodamas taškuose.

1992 m. sezonas buvo sėkmingas: Michaelis netruko palypėti ant podiumo (pirmą kartą trečias finišavo antrajame sezono etape Meksikoje, o iš viso ant podiumo apsilankė 8 kartus), o Belgijoje, praėjus metams po F1 debiuto, iškovojo pergalę ^[7]. Šumacheris pirmą pilną sezoną baigė tapdamas asmeninės įskaitos laureatu – surinkęs 53 taškus užėmė 3-ią vietą.

1993-iaisiais, Williams ekipos dominavimo metais, sezonas Michaeliui susiklostė panašiai, kaip ir ankstesnysis. Vėl viena pergalė, 52 tšk. ir ketvirtoji čempionato įskaitos vieta.

1994 m. sezoną Michaelis pradėjo įspūdingai – keturiomis pergalėmis iš eilės bei pirmąją savo Pole pozicija ^[8]; buvo aišku, jog jis kovos dėl čempiono titulo. Trečiajame etape, vykusiame Imolos trasoje, tragiškai žuvo Ayrtonas Senna. Vokiečio konkurentu dėl titulo tapo pastarojo komandos draugas Damonas Hillas. Čempionato likimas sprendėsi paskutiniajame etape, Australijoje. Konkurentai susidūrė ir abu nebaigė lenktynių, tačiau Šumacheris laimėjo titulą vieno taško persvara ^[9].

Po metų, 1995-aisiais, Michaelis apgynė titulą. Pagrindiniu jo konkurentu vėl buvo britas Damonas Hillas, tačiau šįkart viskas paaiškėjo kiek anksčiau. Ramiojo Vandenyno etape Šumacheris užsitikrino titulą, iki sezono pabaigos likus dar dvejoms lenktynėms.

 

Tapęs jauniausiu dukart čempionu, Michaelis Šumacheris perėjo į italų Ferrari ekipą. Jo komandos draugu tapo airis Eddie Irvine’as. 1996-ųjų Ferrari bolidas neprilygo tais metais abu čempionų titulus pelniusiam Williams bolidui, tačiau Šumis pelnė tris pergales ir čempionatą baigė trečioje asmeninės įskaitos pozicijoje ^[10].

1997 m. Ferrari bolidas buvo konkurencingesnis ir vokietis kovojo dėl nugalėtojo vardo su Williams pilotu Jacques’u Villeneuve’e. Vėl viskas sprendėsi paskutiniajame etape, ir vėl viską lėmė avarija. Michaelis, lenkiamas kanadiečio, nepasidavė ir jiedu susidūrė. Vokiečiui lenktynės baigėsi iškart, o Villeneuve’as finišavo trečias ir tapo čempionu. Michaelis buvo pripažintas kaltas dėl incidento, iš jo atimtas vicečempiono titulas (tiesa, pasiekimai palikti statistikai).

1998 Šumacherio konkurentu tapo suomis Mika Häkkinenas iš McLaren ekipos. Šis puikiai pradėjo sezoną, tačiau galop Šumacheris sumažino persvarą ir paskutinis etapas Japonijoje turėjo išaiškinti nugalėtoją. Vokiečio viltis sužlugdė pirmiausiai nesėkmingas startas, o vėliau – sprogusi bolido padanga ^[11]. Čempionu tapo Mika, o jų kova tęsėsi ir kitamet. Sezonas vėl sėkmingiau prasidėjo suomiui, tačiau iki sezono vidurio Michaelis nedaug atsiliko nuo Mikos. Didžiosios Britanijos GP vokietis pateko į avariją, kurios metu lūžo koja; čempionatas Michaeliui baigėsi ^[12]. Tais metais debiutaviusiame Malaizijos GP Michaelis sugrįžo po reabilitacijos ir stengėsi padėti komandos draugui Irvine’ui kovoti dėl titulo, tačiau antrąkart triumfavo Häkkinenas.

2000 m. vėl Michaelis Šumacheris vėl kovojo su Mika, tačiau šįkart nugalejo vokietis, iškovojęs net devynias pergales. Tai buvo pirmasis Šumacherio titulas su italų komanda.

2001 ir 2002 m. Michaelis nugalėjo palyginus nesunkiai, čempionato titulus užsitikrindamas likus atitinkamai keturioms ir šešioms lenktynėms iki sezono pabaigos.

2003-iaisiais teko kovoti iki paskutiniojo etapo, o kova vyko su McLaren pilotu, 2002-aisiais Miką pakeitusiu Kimiu Räikkönenu. Šumis nugalėjo vos dviejų taškų persvara.

2004 m. sezoną Ferrari dominavo. Šumis pergales skynė vieną po kitos: po 13-os etapų jis buvo nugalėjęs 12 kartų ir tik kartą, Monake, nefinišavo. Per sezoną surinko rekordinius 148 taškus ^[13] ir iškovojo paskutinįjį, septintąjį savo titulą.

2005 m. buvo panašūs į 1996-ųjų sezoną. Ferrari bolidas buvo nekonkurencingas, o Šumis vienintėlę pergalę pelnė JAV GP, kuriame po padangų skandalo startavo vos šeši bolidai ^[14]. Michaelis galutinėje įskaitoje liko tik trečias.

Paskutiniuoju Michaelio Šumacherio sezonu tapo 2006-ųjų sezonas. Ferrari vėl grįžo į lyderių gretas ir nuo sezono pradžios vokietis kovojo su titulą gynusiu 2005 m. čempionu ispanu Fernando Alonso. Sėkmingiau vokiečiui susiklostė antroji sezono pusė, kuomet ekipa susitvarkė su patikimumo problemomis. Po Italijos GP, kurį laimėjo, Šumacheris paskelbė, jog sezono pabaigoje baigs lenktynininko karjerą ^[15]. Priešpaskutiniame etape Suzukoje, kuomet Šumis užtikrintai pirmavo, apvylė bolido variklio gedimas. Tai palaidojo viltis kovoti dėl titulo ^[16]. Paskutiniame etape Brazilijoje Alonso tapo čempionu, o Šumis paskutiniųjų savo lenktynių Formulėjė 1 paskutiniajame rate užfiksavo greičiausiąjį ratą ^[17].

 

Po 2006 m. sezono baigęs karjerą, Michaelis konsultavo komandą kuriant bolidą bei automobilius ir palaikė nuolatinį ryšį su komanda, kurioje praleido 11 sezonų – joks kitas pilotas nebuvo lojalus bet kuriai komandai tiek daug laiko.

2007 ir 2008 m. sezonų sandūroje vykusiuose bandymuose Šumacheris grįžo prie Ferrari bolido vairo. Vokietis sužibėjo, užfiksuodamas greičiausią pirmosios dienos laiką ^[18].

Tarpuose tarp bandymų M. Šumacheris dalyvauja motociklų lenktynėse. 2008 m. gegužės 3 d. jis dalyvavo ADAC 100 Berge neprofesionaliose moto lenktynėse ir užėmė antrąją vietą.^[19]

Nuo 2004 m. vokietis dalyvauja Čempionų lenktynėse. Penkis kartus iš eilės – nuo 2007 iki 2011 m. tautų lenktynėse jis gynė Vokietijos garbę ir su komanda tapo nugalėtoju.

 

2009 m. Vengrijos GP smarkiai susižeidus Felipei Massai, pasigirdo gandų, kad M. Šumacheris gali sugrįžti į trasą ir pakeisti brazilą. Tačiau vokiečio agentas Willi Webberis paneigė bet kokias kalbas, sakydamas, kad lenktynininkas nėra susipažinęs su šiuometiniu Ferrari automobiliu ir nėra pasirengęs rizikuoti savo reputacija.^[20] Tačiau liepos 29 d. Ferrari ir pats vokietis patvirtino, kad jis ketina grįžti prie Ferrari bolido vairo ir dalyvauti Europos Grand Prix lenktynėse ir jei reikės, visose, kuriose negalės dalyvauti Felipe Massa.^[21]

Rugpjūčio mėnesį po kelių bandymų vokietis pranešė, kad atšaukia savo planus vėl grįžti į Formulę 1 dėl atsinaujinusios vasario mėnesį motociklų lenktynėse patirtos kaklo traumos.^[22]

2009 m. gruodžio mėnesį gandai apie vokiečio sugrįžimą vėl sustiprėjo. Šį kartą, pasak vokiečių leidinio „Bild“, Michaelis dėl lenktyniavimo 2010 m. sezone susitarė su Brawn GP ekipą perpirkusia Mercedes GP ekipa.^[23]

2009 m. gruodžio 23 d. Mercedes GP ekipa oficialiai patvirtino, kad vokietis pasirašė su ekipa trejų metų sutartį.^[24]

Per 6 pirmas 2010 m. sezono lenktynes vokietis vieną kartą nefinišavo, o geriausia pasiekta vieta buvo finišas ketvirtoje vietoje Ispanijos GP. Monako GP Michaelis finišą pasiekė šeštoje vietoje, tačiau po finišo buvo nubaustas teisėjų už lenkimą, kuomet paskutiniame rate iš trasos pasitraukė saugos automobilis.^[25] Tuomet galiojo saugos automobilio fazė, nors lenktynių maršalai mojavo žaliomis vėliavomis. Po bausmės FIA pripažino, kad žada keisti saugos automobilio fazės taisykles, kad ateityje nebūtų panašių nesklandumų.^[26]

Kitose lenktynėse Turkijoje Michaelis dar kartą buvo arti podiumo – ketvirtoje vietoje. Per likusias sezono 12 lenktynių vokietis vieną kartą buvo ketvirtas ir dar 6 kartus finišavo taškų zonoje. Paskutinėse sezono lenktynėse Abu Dabyje vokiečio nelydėjo sėkmė ir padaręs klaidą pasitraukė iš lenktynių jau pirmame rate.

Po šio sezono Michaelis prasitarė, kad naująjį ekipos automobilį pradėjo ruošti anksčiau, tad kitais metais galima tikėtis geresnių rezultatų.^[27]

Tai buvo pirmas vokiečio sezonas Formulėje 1 nuo debiuto 1991 m., kuriame jis nepelnė pergalės, pole pozicijos, nefinišavo ant podiumo arba nepasiekė greičiausio rato.

Antrasis sezonas po sugrįžimo taip pat prasidėjo nesėkme – dėl pradurtos padangos Michaelis nebaigė Australijos lenktynių. Antrų sezono lenktynių Malaizijoje kvalifikacijoje vokietis sugebėjo užimti tik 11 starto vietą, tačiau lenktynėse pakilęs iki 8 vietos pelnė vienintelius komandos taškus. Kinijoje kvalifikacija susiklostė dar prasčiau – iškovota tik 14 starto vieta. Lenktynėse vokietis sugebėjo demonstruoti tinkamą tempą ir finišavo 8-as.

Arčiausiai podiumo Michaelis buvo Kanadoje – startavęs 8 vietoje, pasinaudojęs besikeičiančiomis oro sąlygomis, vokietis tik artėjant finišui iš antros vietos nukrito į ketvirtąją. Belgijos GP Michaeliui buvo jubiliejinės – minėta 20 metų nuo pirmųjų vokiečio lenktynių 1991 m. Belgijos GP. 2011 metų lenktynėse vokietis startavęs iš paskutinės 24 vietos sugebėjo finišą pasiekti 5-as.

Japonijos GP vokietis finišavo 6 vietoje. Šiose lenktynėse Michaelis tris ratus buvo lenktynių lyderiu – tai buvo pirmas kartas, kuomet jis pirmavo lenktynėse nuo 2006 m. sezono. Vokietis antrą sezoną po sugrįžimo baigė 8-oje asmeninės įskaitos vietoje su 76 taškais. Nuo komandos draugo Nico Rosbergo Michaelis atsiliko 13 taškų.

2012 m. sezonas Mercedes komandai prasidėjo geriau, nei ankstesniais sezonais. Pirmose lenktynėse Australijoje M. Schumacher kvalifikacijoje pelnė 4 starto vietą (aukščiausią po sugrįžimo į Formulės 1 lenktynes). Tačiau dėl pavarų dėžės gedimo vokietis nefinišavo lenktynėse.^[28]

Pirmoje sezono pusėje vokietį dažnai lydėdavo techniniai gedimai – per pirmas 13 lenktynių Schumacher nefinišavo net 6 lenktynėse. Tuo tarpu Europos GP metu pirmą kartą po sugrįžimo į Formulę 1 finišavo ant podiumo (3 vieta). Tokiu būdu vokietis tapo vyriausiu (43 metai ir 173 dienos) ant podiumo lipusiu lenktynininku po Jack Brabham pelnytos antros vietos 1970 m. Didžiojoje Britanijoje.

Rugsėjo 28 dieną Mercedes ekipa oficialiai pranešė, kad jos ekipą 2013 m. papildys britas Lewis Hamiltonas, pakeisiantis vokietį M. Schumacherį.^[29] Spalio 4 dieną vokietis pranešė, kad po sezono pasitrauks iš Formulės 1 lenktynių.^[30]

Metai	Komanda	Taškai	Vieta
1991	Jordan-Ford ir   Benetton-Ford	4	14 [31]
1992	Benetton-Ford	53	3
1993	Benetton-Ford	52	4
1994	Benetton-Ford	92	1
1995	Benetton-Renault	102	1
1996	Ferrari	59	3
1997	Ferrari	78	D [32]
1998	Ferrari	86	2
1999	Ferrari	44	5 [33]
2000	Ferrari	108	1
2001	Ferrari	123	1
2002	Ferrari	144	1
2003	Ferrari	93	1
2004	Ferrari	148	1
2005	Ferrari	62	3
2006	Ferrari	121	2
2010	Mercedes	72	9
2011	Mercedes	86	8
2012	Mercedes	49	13

(Paryškinti rezultatai – pole pozicijos, pakreipti – greičiausi ratai)

‡ Schumacher buvo diskvalifikuotas iš 1997 m. įskaitos dėl pavojingo važiavimo Europos GP.

† Lenktynėse nefinišavo, tačiau nuvažiavo daugiau nei 90% distancijos ir buvo klasifikuotas.

M. Šumacheriui priklauso šie Formulės 1 rekordai:

• Daugiausiai pergalių: 91
• Daugiausiai pergalių, iškovotų lenktyniaujant vienoje komandoje: 72 (Ferrari)
• Daugiausiai podiumų: 155
• Daugiausiai 2 vietų: 43
• Daugiausiai Pole pozicijų: 68
• Daugiausiai greičiausių ratų: 76
• Daugiausiai pergalių, iškovotų startuojant iš Pole pozicijos: 40
• Daugiausiai surinktų taškų: 1560
• Daugiausiai podiumų per sezoną: 17 (per 17 etapų) (2002)
• Daugiausiai čempiono titulų: 7
• Daugiausiai čempiono titulų iš eilės: 5
• Daugiausiai pergalių iš eilės: 7 (2004)
• Daugiausiai pergalių tame pačiame Grand Prix: 8 (Prancūzijos GP)
• Daugiausiai pergalių skirtinguose Grand Prix: 22
• Ilgiausias laiko tarpas tarp pirmos ir paskutinės pergalės: 14 metų, 1 mėnuo ir 2 d.
• Finišai ant podiumo iš eilės: 19 (2001–2002)
• Finišai taškuose: 220
• Finišai taškuose iš eilės: 24
• Daugiausiai ratų buvo pirmas lenktynėse: 4741
• Startai iš pirmos eilės: 115
• Daugiausiai „trigubų pergalių“ (pole, pergalė ir greičiausias ratas): 22
• Formulės 1 pergalės Monzoje: 5
• Pergalės sezone: 13 (2004)
• Greičiausi ratai sezone: 10 (2004)
• Taškai per vieną sezoną: 148 (2004) (sena taškų sistema)
• Nugalėta čempionate, likus daugiausiai lenktynių iki jo pabaigos: 6 (2002)
• Sezonai iš eilės, pelnant bent po pergalę kiekviename: 15 (1992–2006)
• Dienos iš eilės esant čempionu: 1813 (nuo 2000 m. spalio 8 iki 2005 rugsėjo 25 d.))

Jo rekordai liks nepagerinti. „Ferrari“ ekipoje jis yra komandos variklis. Nesu tikras, kad kiti lenktynininkai yra tokie stiprūs, turi tiek ryžto ir valios bei gali tiek daug dirbti kaip jis. Bernie Ecclestone, Formulė 1 teisių savininkas.

Vedęs 1995 m. Žmona Corinna Betsch, du vaikai: dukra Gina-Maria (g. 1997 m.), sūnus Mick (g. 1999 m.).

Vikiteka: Michael Schumacher – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali M. Schumacher svetainė Archyvuota kopija 2011-08-11 iš Wayback Machine projekto.