Maronitai

Maronitai
Maronitų valstiečiai stato bažnyčią apie 1920 m.
Gyventojų skaičius	3 500 000[1]
Populiacija šalyse	Libanas:    1 062 000 Argentina:    750 000 Brazilija:    550 000 JAV:    215 000 Meksika:    160 000 Australija:    160 000 Kanada:    85 000 Sirija:    52 000 Prancūzija:    52 000 Venesuela:    25 000 Kipras:    10 500 Izraelis:    7 000 Vokietija:    5 500 Jungtinė Karalystė:    5 000
Kalba (-os)	Vietinės: Libano arabų, Kipro Maronitų arabų, šiuolaikinė hebrajų Istoriškai: sirų (aramėjų kalba) Užsienis: prancūzų ir anglų Diaspora: prancūzų, anglų, ispanų, portugalų
Religijos	Krikščionybė (Maronitų bažnyčia)
Giminingos etninės grupės	kiti libaniečiai · asirai · Levanto arabai · žydai

Maronitai – krikščionių etnoreliginė grupė Levante. Jų pavadinimas kilęs nuo sirų šventojo Marono, kurio pasekėjai persikėlė iš Šiaurės Sirijos į Libano kalnus ir ten įkūrė Maronitų bažnyčią.

Maronitai išlaikė savo atskirą statusą Libano kalnuose ir pajūryje po Islamo užkariavimų. Jie išlaikė savo religiją ir kalbą iki XIII a. Šiek tiek kalbančiųjų išliko Kipre ir uždaruose kalnų kaimeliuose, bet dėl vyriausybės standartizavimo daugelis jų pradėjo kalbėti arabiškai.

Europiečiai įkūrė Libaną, kad apsaugotų maronitus. XX a. pradžioje ir dėl Libano pilietinio karo 1975–1990 m. daug maronitų emigravo į Ameriką. Dabar ketvirtis Libano gyventojų yra maronitai. Be dviejų išimčių visi Libano prezidentai buvo maronitai, o istoriškai premjeras yra sunitas musulmonas.