Knyga

Knyga – tekstinės ir vaizdinės informacijos saugojimo priemonė, paprastai sudaryta iš tarpusavyje sujungtų puslapių ir viršelio.

Žygimanto Augusto bibliotekos, buvusios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje, 1557 m. knygos viršelis su Lietuvos herbu

Etimologija

Lietuviškas žodis knyga kildinamas iš senovės slavų kŭnigy ir yra bendras su dabartiniais slavų žodžiais knjiga, kniha, kniga. Šio žodžio etimologija savo ruožtu neaiški, galimai siejama su mediena^[1]. Anglų book kilo iš germanų prokalbės žodžio *bokiz, reiškiančio buką^[2] (plg. tos pačios šaknies slavų žodį буква, reiškiantį raidę). Lotynų žodis liber kildinamas iš *luber reiškiančio „lupti [žievę]“ (tos pačios šaknies žodis). Islamo kraštuose knygai įvardinti naudojamas arabiškas žodis كتاب (kitāb), kurio šaknis reiškia „rašyti“. Sanskrito žodis पुस्तक (pustaka) siejamas su senovės persų *pōst, reiškiančio odą, pergamentą.

Istorija

Seniausias būdas perduoti žinias ir pasakojimus – žodinis, tačiau senovės civilizacijose išradus raštą, informacijos perdavimui pradėtos naudoti molinės lentelės, pergamento ritiniai. Vėliau ritinius ėmė keisti įrištos knygos, kurias sudarė puslapiai ir viršelis, t. y. knygos ėmė darytis panašios į daugelį šiuolaikinių knygų.

Iki išrandant spausdinimo presą beveik visos knygos buvo dauginamos perrašant ranka, dėl to knygos buvo sąlyginai brangios ir retos. Ankstyvaisiais viduramžiais tik bažnyčios, universitetai ir labai turtingi didikai turėjo knygų, kurias dažnai prirakindavo prie lentynų, kad jų nepavogtų. Pirmųjų knygų puslapiai buvo iš veršelio odos (pergamento), vėliau pergamentą pakeitė popierius.

XV a. viduryje Vakarų Europoje knygų dauginimui pradėtas naudoti spausdinimo presas. Pirmosios spausdintos knygos – inkunabulai tapo labiau prieinami platesnei auditorijai. Rytuose spausdinimo technologija buvo žinoma gerokai anksčiau, tačiau iš pradžių visas puslapis būdavo išraižomas medinėje plokštėje, kuri būdavo suvilgoma rašalu ir spaudžiama ant popieriaus. Kadangi kiekvieną puslapį reikėjo išraižyti medyje, spausdinimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas.

Spausdinimo procesas labai palengvėjo pradėjus spausdinamą tekstą rinkti iš atskirų vieną raidę ar dažnai naudojamą žodį teturinčių kaladėlių (literų).

Pirma lietuviška knyga

Pirmoji lietuviška knyga yra Martyno Mažvydo katekizmas, išleistas 1547 m.

Knygų spausdinimo strategijos

Išskyrus pirmąsias ranka rašytas knygas, ilgą laiką vienintelė galima strategija buvo iš karto atspausdinti numatytą knygos tiražą (paprastai ne mažiau kaip kelis šimtus egzempliorių) ir po to mėginti juos platinti. Kitaip elgtis neleido to meto spausdinimo technologijos, kuriose būtent pasirengimas spausdinimui buvo brangiausia proceso grandis.

Didelio tiražo spausdinimo išlaidas neretai apsiima sumokėti įvairios leidyklos, kurioms prieš tai tenka vertinti būsimos knygos turinio kokybę (apsisaugant nuo grėsmės neišparduoti atspausdintų knygų).

Šiuo metu plinta nauja „spausdinimo prireikus“ (angl. print on demand) strategija, kuomet knygos spausdinamos ir autoriaus pasirinktu būdu įrišamos pavienečiui, pirkėjams jas užsakius internete. Tokiai knygai išleisti nereikia didelių pradinių išlaidų ir autorius gali tuo užsiimti be tarpininkų. Tačiau spausdinti knygas pavienečiui visgi šiek tiek brangiau.