Panonijos diecezija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Panonijos diecezija (lot. Dioecesis Pannoniarum) – vėlyvosios Antikos Romos imperijos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Slovėnijos, Vengrijos ir rytų Austrijos teritorijose. Apėmė du istorinius Europos regionus: Ilyriją ir Panoniją. Nuo 379 m. dar buvo žinoma kaip Ilyriko (Ilyrijos) diecezija (Dioecesis Illyrici occidentale).
| Panonijos diecezija lot. Dioecesis Pannoniarum | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Vakarų Romos imperija | |||
| Pretorinė prefektūra | Italijos pretorinė prefektūra | |||
| Administracinis centras | Sirmiumas | |||
| Provincijos | 7 | |||
Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos–IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Ilyrijos prefektūrai. 361–375 m. šią panaikinus, ji atiduota Italijos prefektūrai, vėliau 375–379 trumpam vėl priklausė Ilyrijai, kol galutinai atiduota Italijai. Priskyrimą Italijos prefektūrai nulėmė kultūrinė regiono padėtis – jis buvo labiau lotynizuotas, nei helenizuotas.
Diecezijai priklausė 7 provincijos: Dalmatija, Viduržemio Norikas, Paupio Norikas, Panonija I, Panonija II, Savija ir Paupio Valerija.
Diecezija nuolat patyrė klajoklių antpuolius. V a. viduryje jos pietines dalis nukariavo hunai, tačiau Dalmatija išliko Romos valdžioje. Šią galutinai nukariavo Ostgotų karalystė.