Homsas
Šis straipsnis apie miestą Sirijoje. Apie miestą Libijoje skaitykite straipsnyje Humsas.
Homsas arba Himsas (arab. حمص = Chims) – miestas vakarų Sirijoje, Oronto upės slėnyje, apie 30 km į šiaurę nuo Libano sienos; muchafazos centras. Tai trečias pagal dydį šalies miestas. Geležinkeliai ir plentai eina į Damaską, Chalebą, taip pat pro Homsą eina naftotiekis iš Irako į Tartuso ir Banijaso uostus.
| Homsas arab. حمص | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Sirija
|
| Muchafaza | Homso gubernija |
| Gyventojų | 720 000 |
| Plotas | 48 km² |
| Tankumas | 15 000 žm./km² |
| Altitudė | 501 m |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Homsas |
Naftos perdirbimo, elektrotechnikos, cemento, tekstilės, siuvimo, odos, maisto (cukraus, aliejaus, malimo, vaisių konservų) pramonė. Apylinkėse auginami javai, vilnamedžiai, citrusiniai augalai, cukriniai runkeliai. Žemės ūkio produkcija prekiaujama miesto turguose. Verčiamasi amatais, turizmu. Veikia Al-Baath universitetas, įkurtas 1977 m., archeologijos muziejus.
Paveldas
redaguotiHomse išlikę miesto gynybinės sienos griuvėsiai, Bab ai Hava citadelės vartai (XI a.). Gausu mečečių ir bažnyčių: al-Nuri mečetė, osmaniškos architektūros Chalido Ibn al Valido mečetė (perstatyta iš ankstyvųjų krikščionių VIII a. bazilikos), Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir vienuolyno griuvėsiai, Šv. Eliano bažnyčia (432 m.), Um al Zenaro bažnyčia (pastatyta ant I a. bažnyčios pamatų). Homso apylinkėse yra į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti įspūdingi statiniai – Saladino citadelė ir kryžiuočių pilis Krak de Ševaljė.
-
Chalido Ibn al Valido mečetė
-
Miesto gatvė
-
Krak de Ševaljė pilis
Istorija
redaguotiDabartinio miesto vieta gyvenama bent nuo XIV a. pr. m. e. Čia I tūkstantmetyje pr. m. e. gyvavo vakarų semitų dievo Elagabalo kulto centras. 1274 m. pr. m. e. prie netoliese buvusio Kadešo miesto įvyko žymus Kadešo mūšis, kuriame hetitai nugalėjo egiptiečius. Miestas įkurtas Seleukidų laikais ir pavadintas Emesa (sen. gr. ἡ Ἔμεσα). Nuo I m. e. a. pab. miestas priklausė Romai, 272 m. imperatorius Aurelianas čia nugalėjo Palmyros karalienę Zenobiją. Po Romos imperijos žlugimo, IV a. pab. miestas atiteko Bizantijai, o 636 m. užkariautas arabų. XI a. antroje pusėje priklausė Seldžiukų valstybei, XI a. pab. kryžininkų Antiochijos kunigaikštystei. XIII a. buvo Homsą užkariavę mongolai, prie Homso vyko net trys mūšiai tarp mongolų ir mameliukų. 1516–1918 m. priklausė Osmanų imperijai[1].
Sportas
redaguoti- Al-Karamah SC (futbolo klubas);
- Al-Wathba SC (futbolo klubas);
- Chalido ibn al-Valido stadionas, kurio talpa 32 tūkst. žiūrovų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Homsas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003