Giulio Andreotti

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Giulio Andreotti

Gimė	1919 m. sausio 14 d. Roma, Italija
Mirė	2013 m. gegužės 3 d. (94 metai) Roma, Italija

Veikla	žurnalistas ir politikas

Vikiteka	Giulio Andreotti

Giulio Andreotti (1919 m. sausio 14 d. Romoje, Italijoje – 2013 m. gegužės 6 d. ten pat) – Italijos žurnalistas ir politikas, tris kartus buvęs šalies ministru pirmininku – 1972–1973, 1976–1979 ir 1989–1992 m.^[1] Taip pat jis buvo dirbęs keliose ministerijose, o nuo 1991 m. tapo senatoriumi visam gyvenimui.

Kartais Andreotti buvo vadinamas Divo Giulio (lot. Divus Iulius – Julijaus Cezario epitetas). Taip jis vadinamas dėl savo autoriteto ir svarbos visoje Italijos politikoje. 2008 m. filmas „Il Divo“, kuris pasakoja apie politiko ryšius su mafija, laimėjo žiuri prizą Kanų filmų festivalyje.

Biografija

Andreotti studijavo teisę Romoje. Pirmuosius savo politikos karjeros metus jis glaudžiai bendravo su Krikščionių demokratų partijos lyderiu Alcide de Gasperi. Dirbti parlamente Andreotti pradėjo 1946 m., kai jis buvo išrinktas į Konstitucinės asamblėjos narius. Nuo to laiko jis visuose rinkimuose būdavo išrenkamas į parlamento deputatų rūmus. 1991 m. Italijos prezidentas Francesco Cossiga paskyrė Giulio senatoriumi visam gyvenimui.

Andreotti buvo paskutinis krikščionių demokratų partijos ministras pirmininkas. Paskutinė jo kadencija, nuo 1989 iki 1992 m., buvo pažymėta korupcijos skandalais, kurie praktiškai sugriovė visą partiją. 1993 m. Andreotti buvo įtariamas ryšiais su mafija. Kitais metais partija, su kuria politikas pradėjo savo politinę karjerą, visiškai išnyko iš Italijos politikos.

Eidamas užsienio reikalų ministro pareigas 1986 m. balandžio 14 d. Andreotti atskleidė JAV planus bombarduoti Libiją šios šalies užsienio reikalų ministrui. Tokiu būdu JAV atsakė į neseniai įvykusį teroro aktą Berlyne, kurio kaltininkais buvo paskelbti nusikaltėliai iš Libijos. Dėka Andreotti Libija spėjo pasiruošti JAV atakoms.

Po politinė veikla

Nuo 2005 m. Andreotti nuolat rašė straipsnius dienraščiui „Corriere della Sera“, taip pat dalyvavo vienoje telekomunikacijos bendrovės trečioje reklaminėje akcijoje.

2006 m. balandį jis sutiko su Silvio Berlusconi pasiūlymu dalyvauti Senato prezidento rinkimuose, tačiau pralaimėjo Franco Marini.

Italijoje Andreotti dažnai vadintas Belzebubu (Belzebù) arba „Tamsos princu“, įtariant jį ryšiais su mafija. 1993 m. D. Andreotti buvo pateikti kaltinimai dėl korupcijos ir ryšių su mafija, tačiau 2004 m. jis buvo išteisintas.

2008 m. lapkričio 2 d. Andreotti dalyvavo „Buona Domenica“ televizijos laidoje, kurioje kalbėjo apie filmą „Il Divo“. Vieną laidos akimirką Andreotti nekreipė dėmesio į laidos vedėjos klausimus, nors politiko akys buvo pramerktos. Laidos režisieriai įterpė reklaminį klipą, po kurio Giulio vėl buvo geros būklės. Niekas taip ir nesuprato, kas jam buvo atsitikę.

Šaltiniai

↑ Andreotti Giulio (Džulijus Andreotis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 496 psl.

Politinis postas
Prieš tai: Emilio Colombo	Italijos ministras pirmininkas 1972–1973	Po to: Mariano Rumor
Prieš tai: Aldo Moro	Italijos ministras pirmininkas 1976–1979	Po to: Francesco Cossiga
Prieš tai: Ciriaco de Mita	Italijos ministras pirmininkas 1989–1992	Po to: Giuliano Amato

[1] Andreotti Giulio (Džulijus Andreotis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 496 psl.

[1]