Dzūkų rūbai

Dzūkų tautiniai rūbai – tarp dzūkų paplitęs istorinių lietuvių drabužių stilius. Tautiniais drabužiais laikomi XIX a. pabaigos – XX a. vidurio valstiečių išeiginiai rūbai. Nederlingomis žemėmis žinomo Dzūkijos krašto gyventojai ilgai vilkėjo tradiciniais kaimo drabužiais, atskirus drabužius tebedėvėjo ir po Antrojo pasaulinio karo.

Dzūkių moterų tautiniams drabužiams būdingas spalvų, dryžių ir langelių margumas. Stambieji audeklų langai pasmulkinti spalvotais matmenų ar ataudų siūleliais. Platieji dryžiai dalijami į vis smulkesnius. Žvaigždučių raštai išmėtyti po visą audeklo plotą. Jiems pasiūti reikėjo daug smulkaus, kruopštaus rankų darbo.

Marškiniai iš plonos drobės, plačia apykakle. Liemenės keturskvernės, dažniausiai su priekyje nesusieinančiais skverneliais. Prijuostės ir sijonai languoti, dryžuoti. Per liemenį persijuosiama kaišytine juosta. Dzūkių nešiotos juostos neplačios, sudėtingo rašto, audžiamos derinant dvi kontrastingas spalvas. Be rinktinių juostų būdavo ir kaišytine technika išaustų juostų. Dzūkės audė ypač daug juostų ir iki pat XX a. ryšėdavo jas vilkėdamos šventadieniu kostiumu. Dzūkių dėvimas apavas – iš virvučių vąšeliu nertos čempės. Žiemą dėvima rudinukė.

Dzūkų vyrai nešiojo šiaudinę skrybėlę arba siūtinę kepurę. Marškiniai drobiniai, jų rankogaliai, krūtinė ir perpetės papuoštos raudonais raštais. Ant marškinių apsivilkdavo trumpus trinyčius su stačia apykakle. Drobinės kelnės įvairių atspalvių, smulkiai languotos, jų apačios užaustos tamsiau. Iš spalvotų virvelių nunertas apavas, o po padu prisiūta oda.