Kepurė

Kepurės pagal konstrukciją, medžiagas ir paskirtį labai įvairios, jų nusistovėjusios klasifikacijos nėra.

Kai kurios kepurių grupės (jų ribos nėra griežtos, nes yra kepurių, kurios pagal savo sandarą gali būti priskirtos išsyk dviem čia paminėtoms grupėms:

• skrybėlės – kepurės su plačiais bryliais, kurių viršutinė dalis nepriglunda prie galvos paviršiaus.
• kiveriai – primena aukštas skrybėles, bet be brylių, su snapeliais, viršus kietas, dažnai papuošti pliumažais.
• kepiai – kietos kepurės, primena žemą kiverį, iš kurių atsirado. Viršus paprastai žemo cilindro formos, neprigludęs prie galvos paviršiaus. Būdingos Prancūzijos kariuomenės uniforminės kepurės.
• kepės – kepius primenančios kepurės, kurių viršus minkštas, kartais prigludęs prie galvos viršaus. Paprastai turi atlenkiamus atvartus, kurie atlenkti pridengia ausis ir sprandą.
• plokščiosios kepės – kepės, kurių viršutinė dalis minkšta, prisiploja prie galvos viršaus. Snapelis paprastai nelabai ilgas.
• beisbolo kepuraitės – primena plokščiąją kepę. Viršutinė dalis dažniausiai priglunda prie galvos paviršiaus, snapelis paprastai ilgas.
• beretės – minkštos kepurės, kurių viršutinė dalis dažnai didesnio skersmens nei pati galva, prigludusi prie galvos. Neturi nei snapelio, nei brylių.
• tiubeteikos ir jarmulkos – mažos prigludusios ar beveik kepurės, dengiančios tik viršugalvį, be brylių, snapelių, bumbulų ar pliumažų.
• furažkos – kepurės iš graižo ir kieto arba minkšto neprigludusio viršaus. Paprastai su snapeliu. Būdingos karinėms ir kitokioms uniformoms.
  • besnapės – furažkos be snapelių.
• pilotės – pailgos lengvos minkštos kepurės, su atvartais užlenktais į viršų. Paprastai uniformos dalis.
• papacha – kailinė cilindrinė ar pusrutuliška kepurė
• ir kt.

Lietuvoje vyrai nešiojo įvairias kepures ir skrybėles. Iš sodybos vyrai neišeidavo be kepurės. Žiemą nešiotos lapės ar kiškio kailiu pamuštos „lapinės“ ausinės kepurės, taip pat veltinės skrybėlės, kurias suveldavo iš valstiečio duodavų vilnų keliaujantys skrybėlininkai. Tačiau labiausiai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo paplitę pirktinės kepurės su blizgančiu snapeliu (kaškietai). Pradedant XX a. III dešimtmečiu, vyriškos kepurės beveik be išimties buvo nešiojamos pirktinės (šlikės ir odinės kepurės). Vasaros metu mėgtos šiaudinės skrybėlės (jas pindavo patys žmonės), ypač karščių metu dirbant lauko darbus.

•  
  Skrybėlė
•  
  Kiveris
•  
  Kepis
•  
  Kepės
•  
  Plokščioji kepė
•  
  Beisbolo kepuraitė
•  
  Beretė
•  
  Jarmulka
•  
  Besnapė
•  
  Minkštoji furažka
•  
  Pilotė