Divonis
| Divonis prūsų Mokinis ar Kiekinė | |
|---|---|
| Prūsų vadas | |
| Mirė | 1272 m. |
| Prūsų vadas | |
| Valdė | 1260 m. - 1272 m. (~12 metų) |
Divonis (kituose šaltiniuose Dyvanas, Dyvonė, lietuvių pravardė Lokys, prūsų: Mokinis ar Kiekinė, m. apie 1272 m.) – Didžiojo prūsų sukilimo 1260-1274 m. vienas vadų, bartas.
Kovos
redaguoti1260 m. su bartų sukilėliais apgulė Vaistotpilio pilį. Kryžiuočiai ją patys sudegino ir slapčia pasitraukė. 1260 m. vadovavo jungtinei bartų, sūduvių ir pagudėnų kariuomenei, kuri prie Angrapės upės įveikė Valevonos (vok. Wiesenburg) pilies kryžiuočius, žuvo 20 riterių. Vėliau sukilėliai su apgulos pabūklais puolė Valevonos pilį, kol kryžiuočiai slapčia pasitraukė Mazovijos link. Divonis mūšyje buvo sunkiai sužeistas.
Manoma, kad 1264 m. sukilėliai buvo užėmę Pagudę. Po to Divonio ir pagudėnų vado Linkaus didelė kariuomenė įsiveržė į Kulmo žemę. Didžiausios kovos vyko dėl gerai įtvirtintos Christburgo pilies, kurią ginti padėjo kitų kryžiuočių pilių įgulos. 1271 m. kautynėse netoli Christburgo, prie Zirgūnos upės, ties Pagansčių kaimu, žuvo 12 riterių ir apie 500 ordino karių. Įsiveržę į Christburgo miestą Divonio sukilėliai jį nusiaubė, bet pilies neužėmė ir su dideliu grobiu bei belaisviais pasitraukė.
1272 m. Divonis su apie 800 bartų karių puolė Šionzėjės pilį į rytus nuo Kulmo ežero. Divoniui žuvus, bartai pasitraukė.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rimantas Jasas. Divonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 21 psl.