Bucharos chanatas

 

Bucharos chanatas susidarė kuomet nusilpusios Timūridų imperijos likučius Transoksianoje 1500 m. nukariavo Uzbekų chanas Muchamedas Šeibanis. Jo chanatas egzistavo apie Kaspijos jūrą. Užkariavęs Timūridų valdas, Mohamedas įkūrė čia naują valstybę su kultūriniu ir politiniu centru Sogdo regione. Iš pradžių chanato sostinė buvo Samarkandas, vėliau, nuo 1560 m. − Buchara. Iki sostinės perkėlimo į Bucharą chanatas buvo vadinamas Uzbekų chanatu.

Chanatą valdė dvi dinastijos. Šeibanidai ir Aštarchanidai. Chanatas nuolat kovojo su priešais šiaurėje ir pietuose. Chanai nesėkmingai siekė atgauti prarastas Uzbekų chanato žemes šiaurėje (jas buvo užėmęs Kazachų chanatas), o pietuose siekė iš Sefevidų atkariauti Heratą. Tačiau šios ambicijos baigėsi nesėkmingai. Maža to, 1512 m. nuo chanato atsiskyrė vakarinės sritys su politiniu centru istoriniame Chorezme. Jos pasiskelbė Chyvos chanatu ir tapo Bucharos priešu. 1709 m. atskilo derlingos Ferganos teritorijos šiaurės rytuose.

XVI a. pabaigoje Bucharos chanate prasidėjus vidaus krizei, į valdžią atėjo kita mongolų kilmės dinastija, kilusi iš Didžiosios ordos. 1756 m. į valdžią atėjo nauja dinastija − Mangitai. Kadangi jie nepriklausė pagrindinei linijai, valstybė nustojo teisės vadintis chanatu, ir pervardinta Emyratu.

 

Bucharos chanate konsolidavosi uzbekų tauta. Tai vyko maišantis vietiniams sėsliems gyventojams sartams, tiurkams karlukams ir naujai atsikėlusiems klajokliams. Pastarieji save vadino uzbekais nuo jų chanato. Jie perėmė vietos tautų tradicijas, kalbą ir gyvenimo būdą, bet davė jiems savo pavadinimą. Chanato gyventojų kalba buvo vienas iš čagatajų kalbos dialektų, kurį dabar priimta vadinti senąja uzbekų kalba.

Chanate klestėjo kultūra. Vienas svarbiausių kultūra besirūpinusių chanų buvo Abu-l-Gazis Abdula-chanas (1583–1598 m.), kurio valdymo laikais valstybėje buvo statomos mokslo įstaigos, pirtys, mečetės, karavansarajai, tiltai. Šalyje labai išvystyta infrastruktūra. Sostinė Buchara tapo puikiu miestu, ir daugybė dabartinės Bucharos kultūrinių paminklų priklauso būtent šio chano laikotarpiui.

Nepaisant šio suklestėjimo, chanatas nepasiekė ekonominės galios, kaip daugybė valstybių regione iki jo. Tai nulėmė pasikeitusi geopolitinė situacija, sumažėjusi Šilko kelio reikšmė. Be to, chanatas buvo izoliuotas nuo vakaruose klestėjusiu islamo kultūros centrų, todėl vietinė kultūra formavosi autonomiškai, kas vedė į scholastiką ir akademizmą.

Vidurinės Azijos istorija
Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos
Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Afrigidai, Samanidai
Seldžiukidai, Karachanidai
Karakitajai
Chorezmo imperija
Sufidai, Čagatajaus chanatas
Timūridų imperija
Chyva, Buchara, Kokandas
Rusijos imperija > TSRS:
(Turkestano ATSR, Chyvos LTR, Bucharos LTR >
Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR)
Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija

• Šeibanidų dinastija:
  • Muchamedas Šeibanis (1500−1510 m.),
  • Kučkundži-chanas (1512−1530 m.),
  • Muzafaras ud-Dinas (1530−1533 m.),
  • Muizas ud-Dinas (1533−1539 m.),
  • Abu-l-Fathas Pir Muhamad-chanas (1556−1561 m.),
  • Abu-l-Fathas Iskandar-chanas (1561−1583 m.),
  • Abu-l-Gazis Abdula-chanas (1583−1598 m.),
  • Abu-l-Fathas Abd ul-Mumin-chanas (1598 m.),
  • Piras Muchamad-chanas (1598−1601 m.)
• Aštarchanidų dinastija:
  • Baki Muchamad-chanas (1603−1606 m.),
  • Vali Muchamad-chanas (1606−1611 m.),
  • Imamas Kuli (1611−1642 m.),
  • Abu-l-Gazis Nadiras Muchamad-chanas (1642−1645 m.),
  • Abd ul-Azizas Muchamad-chanas (1645−1681 m.),
  • Subchanas Kuli Muchamad-chanas (1681−1702 m.),
  • Ubaidula Muchamad-chanas (1702−1711 m.),
  • Abu-l-Faiz-chanas (1711−1747 m.),
  • Abd ul-Mumin-chanas (1747−1751 m.)