Benediktas Povilas Sapiega

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Čereisko-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Povilo Jono Sapiegos ir Anos Barboros Kopecaitės antrasis sūnus. Turėjo brolius – Kazimierą Joną, Leoną Baziliį ir Pranciškų Steponą.

Nuo 1657 metų mokėsi jezuitų kolegiume, Grace, Ausrtija, nuo 1661 metų tęsė mokslus Luveno universitete (Ispanijos Nyderlandai). 1663–1664 metais kartu su broliais Kazimieru Jonu ir Pranciškumi Steponu keliavo po Vakarų Europos šalis. 1664 metų balandį grįžo iš užsienio į tėvynę.

1664 metų ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu į seimą. 1669 metais Benediktas Povilas Sapiega palaikė Pilypo Vilhelmo Noiburgskio įLenkijos sostą, bet po to pasirašė Mykolo Koributo Višnioveckio elekciją. 1674 metais elekciniame seime Benediktas Povilas Sapiega buvo maršalka ir įtakojo Karūnos didžiojo etmono Jono Sobieskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą, kas prisidėjo prie Spiegų hegemonijos įtvirtinimo Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.

1663 metais Benediktas Povilas Sapiega gavo Lietuvos didžiojo pastalininkio pareigybę, 1665 metais tapo Lietuvos didžiuoju stalininku. Tais pačiais 1665 metais, po savo tėvo mirties priėmė vadovavimą husarų įgulom, Lietuvos armijoje. 1666 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į du seimus. 1670 metais buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju raikytoju, o po to Lietuvos dvaro paiždininkiu. Tais pačiais metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1673 metais Benediktas Povilas Sapiega nedalyvavo Chotyno mūšyje dėl ligos ir buvo Lenkijos stovykloje.

1676 metais Benediktas Povilas Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą ir paskirtas Lietuvos didžiuoju iždininku. 1677 metais seime pasisakė prieš galingą Pacų giminę, kurie užėmė dominuojančią padėtį Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Kova tarp Pacų ir Sapiegų tęsėsi ir ateityje. 1681 metais seime Benediktas Povilas Sapiega iškvietė į dvikovą Lietuvos didijį etmoną ir Vilniaus vaivadą Mykoą Kazimierą Pacą. Tarpininkaujant Karūnos didžiajam maršalkai, kunigaikščiui Stanislovui Heraklijui Liubomirskiui dvikova tarp abiejų priešininkų buvo atšaukta. 1684 metais Pacai tęsė puolimą ant Benedikto Sapiegos, kaltinant jį imant kyšius. Teismas kaltino jį paimant kyšį iš Prancūzijos ambasadoriaus.

1660-ais - 1690-tų metų pradžioje Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje įsidegė kova dėl valdžios tarp kunigaikščių Radvilų iš vienos pusės, Sapiegų ir Pacų iš kitos. Bet jau 1670-tų antroje pusėje - 1680-tų m. pirmoje pusėje magnatai Pacai pateko į opoziciją naujam Lenkijos karaliui Jonui Sobieskiui ir pradėjo vaidytis su kunigaikščiais Sapiegomis ir Oginskiais. 1682 metais, po Mykolo Kazimiero Paco mirties, vyresnysis Benedikto brolis Lietuvos lauko etmonas Kazimieras Jonas Sapiega gavo Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono pareigybes. 1684 metais mirė Lietuvos didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas, Mykolo Kazimiero Paco pusbrolis. 1680-tų metų antroje pusėje magnatai Sapiegos sustiprino savo padėtį Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Netrukus prieš juos bendru frontu išstojo Lietuvos bajorija, kuri susivienijo aplink kunigaikščius Oginskius (buvusius Sapiegų sąjungininkus) ir Višnioveckius.

1707 metų rugpjūtį Benediktas Povolas Sapiega mirė Berlyne, Prūsijos karaliaus Frydricho I dvare.

1668 metais Benediktas Povilas Sapiega vedė Izabelę Tarlaitę (m. po 1704), Sandomiro vaivados Jano Aleksandro Tarlo (m. 1680) ir Anos Čartoriskos dukterį. Vaikai:

• Mykolas Juozapas Sapiega (1670–1738), Lietuvos armijos generolas-majoras ir Palenkės vaivada
• Pranciškus Karolis Sapiega
• Kazimieras Juozapas Sapiega (apie 1675–1750), Olkenicko ir Jalovicko seniūnas

• Анатоль Грыцкевіч, Сапегі // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. −792 с.: іл. С. 549. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)