Frydrichas I (Prūsija)

Frydrichas III, kilęs iš Hohencolernų dinastijos, buvo trečiasis didžiojo kurfiursto Frydricho Vilhelmo ir Oranijos princesės Luizės Henrietės sūnus, tačiau tapo sosto įpėdiniu, kadangi du vyresni broliai anksti mirė.

Pirmą sykį vedė 1679 m. Heseno-Kaselio princesę Elžbietą Henrietę, su kuria susilaukė vienos dukters. Antrą sykį 1684 m. vedė Hanoverio princesę Sofiją Šarlotę, su kuria susilaukė dviejų vaikų, tarp jų – būsimojo sosto įpėdinio Frydricho Vilhelmo I. Trečioji, 1708 m. sudaryta santuoka su Meklenburgo-Šverino hercogaite Sofija Luize buvo bevaikė.

Jo valdymo metu buvusi asmeninės unijos pagrindu sujungta Brandenburgo-Prūsijos valstybė buvo pakelta į Prūsijos karalystės rangą. Iki tol Šventojoje Romos imperijoje karalystės statusą turėjo tik Bohemija, tačiau Frydrichui pavyko įtikinti imperatorių Leopoldą I suteikti jam karaliaus titulą mainais į paramą ginklais 1701–1714 m. Ispanijos įpėdinystės kare. Frydricho karūnacija karaliumi Prūsijoje įvyko 1701 m. sausio 18 d. Karaliaučiaus katedroje, tuo siekiant pademonstruoti, kad Frydricho karališkasis statusas galiojo tik teritorijoms, neįėjusioms į imperijos sudėtį (tik Frydricho anūkas Frydrichas II pirmasis titulavosi Prūsijos karaliumi). Siekiant išplėtoti naujosios valstybės ideologinį pagrindimą, buvo pabrėžiamas naujosios valstybės ryšis su prūsų paveldu.

Jo valdymo metu 1694 m. buvo įkurtas Halės universitetas, kuriame vėliau veikė Lietuvių kalbos seminaras. 1696 m. Berlyne įsteigta Prūsijos meno akademija, 1701 m. – Prūsijos mokslų akademija.