Baribai

Kalba baribų kalba, priskiriama Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Savanų grupei. Tikintieji – musulmonai sunitai, nors labai stiprios vietinės afrikinės religijos tradicijos.

Verčiasi žemės ūkiu (augina kukurūzus, sorgus, ryžius, kasavą ir kitas kultūras), laiko naminius gyvulius, gyvenantys miestuose verčiasi amatais, prekyba. Visuomenė griežtai padalinta į tam tikras grupes, su apibrėžtais verslais. Visuomenės viršūnėje yra smulkių genčių vadai, didikų sluoksnis vadinasi vasangariais. Visuomenėje tradiciškai buvo vergų. Baribų visuomenėje visuomet svarbų vaidmenį vaidino ir kitos etninės grupės, atlikusios tam tikras funkcijas. Pvz., fulbiai čia užsiima gyvulių auginimu, o dendžiai – prekyba.

Pagrindinis straipsnis – Borgu.

Manoma, kad baribai atsikėlė iš šiauresnių teritorijų. Apie XV a. jie įkūrė galingą Borgu valstybę su sostine Busa. Kadangi ji buvo kultūriškai įtakojama Hausų valstybių, tradiciškai laikoma viena iš 14 Hausalando karalysčių, priskiriama antrinių (Banza bakvai) valstybių grupei. Nuo XVIII a. Borgu buvo daugiau atskirų karalysčių konfederacija, kur Busos dvasinę hegemoniją kvestionavo naujai iškilę baribų miestai – Nikis, Kandis, Paraku, Illo, Kvandė ir kt.

XIX a. pradžioje Borgu miestus-valstybes prisijungė fulbių Sokoto kalifatas. 1897 m. juos užėmė britai, bet vakarinę dalį 1898 m. perdavė valdyti prancūzams. Tai nulėmė baribų teritorijų padalinimą tarp dviejų valstybių. Tiek Nigerijoje, tiek Benine baribų miestai-valstybės išsaugojo savo autonomiją su ceremonine valdovų valdžia.