Antanas Skeltys

Gimė Onos ir Jono Skelčių šeimoje, turėjo keturias seseris ir tris brolius. 1902 m. išvyko pas saleziečius į Italiją, į Ivrėjos saleziečių įstaigą. 1906 m. rugsėjo 29 d. buvo įšventintas saleziečiu. 1914 m. rugpjūčio 5 d. baigė teologijos studijas ir tapo kunigu. Dirbo Veronos saleziečių įstaigoje, 1920 m. tapo Estės saleziečių įstaigos dvasios tėvu. Antrosios bolševikų okupacijos metu buvo ieškomas suimti ir išsislapstė beveik dešimtmetį, bet 1954 m. vasaros pabaigoje suimamas. Išvežamas į Druskininkus, o vėliau į Vilnių. Po kelių apklausų paleistas ir paskirtas altarista į Leipalingį, kur ir mirė, tačiau yra palaidotas Griškabūdyje.

Kunigas A. Skeltys turėjo troškimą įdiegti saleziečių pradininko kunigo Jono Bosko charizmą Lietuvoje. 1927 m. A. Skelčiui pavyko gauti lietuviams Perosa Argentina saleziečių įstaigą, kuriai jis vadovavo iki 1934 m. Tais metais su būreliu saleziečių kunigas A. Skeltys grįžo į Lietuvą ir Vytėnuose įkūrė pirmąją saleziečių įstaigą Lietuvoje. 1934 m. įkurtas saleziečių vienuolynas SSRS okupavus Lietuvą 1948 m. rudenį uždaromas, o jo patalpose įsikuria Raudonoji Armija.

A. Skelčio iniciatyva į Italiją išvyko pirmieji jaunuoliai iš Lietuvos, vėliau tapę pirmaisiais broliais saleziečiais ir seserimis salezietėmis. 1939 metais penkios jų grįžo į Lietuvą: Stefanija Ladygaitė, Magdalena Bielskytė, Elena Gustaitė, Domicelė Paulaitytė ir Marija Mockutė. Keturios seserys liko visam laikui Italijoje. Iš kunigo A. Skelčio mokėsi ir poetas, buvęs tremtinys, Vytėnų saleziečių įstaigoje mokytojavęs Jonas Stašaitis bei daugelis kitų.

• Stašaitis J., Tremtinys tėvynėje; 2004 m.
• Lietuvių enciklopedija; 1963 m., T. 28: Skara-Stoska, 544 p.