Alchemija

Žodis alchemija atsirado iš arabų al - kīmiyaˀ arba al - khīmiyaˀ (الكيمياء arba الخيمياء). Šiuo žodžiu savo šalį vadino egiptiečiai, taigi alchemija gali reikšti „Egipto mokslas“. Pagal kitą versiją alchemija sudaryta prie graikų kalbos žodžio khumeia (χυμεία) pridėjus artikelį al-.

Alchemijos meno praktikai, vadinami alchemikais, siekė trijų pagrindinių tikslų. Svarbiausias tikslas buvo sugebėti paversti bet kokį metalą auksu arba sidabru. Alchemikai tikėjo, kad vienas medžiagas galima paversti kitomis, o iš pigių medžiagų gauti vertingas, svarbiausiai – auksą ir sidabrą (tam ir turėjo pasitarnauti Filosofinis akmuo). Taip pat alchemikai siekė sukurti panacėją arba nemirtingumo eliksyrą, vaistą, galintį išgydyti visas ligas ir neribotai pratęsti gyvenimą. Šiuos tikslus pasiekti tikėtasi sukūrus filosofinį akmenį. Trečiasis tikslas buvo žmogaus gyvybės sukūrimas.

Nors alchemikams nepavyko pasiekti savo užsibrėžtų galutinių tikslų, jie daug prisidėjo prie chemijos kaip mokslo raidos. Alchemikai atrado daug iki tol nežinomų medžiagų, sukūrė daug laboratorinių prietaisų ir indų.

XVI amžiuje atsirado nauja alchemijos kryptis – jatrochemija (arba medicininė alchemija). Jos pradininkas gydytojas Paracelsas (Paracelsus; 1493–1541) teigė, jog svarbiausias alchemijos uždavinys turėtų būti vaistų gamyba.

Paracelsas žmogaus organizmo veiklą laikė labiausiai priklausoma nuo trijų elementų: sieros, gyvsidabrio, druskos. Esant šių elementų pusiausvyrai organizme, žmogus yra mediciniškai sveikas, nesant – nesveikas.

Jatrochemikai atrado daug junginių ir sukūrė daug laboratorinių įrenginių, dalis jų išradimų naudojami farmacijoje ir dabar.