Zabičiūnai
| Zabičiūnai | ||
|---|---|---|
  Zabičiūnai |
||
| 55°39′36″š. pl. 25°47′35″r. ilg. / 55.660°š. pl. 25.793°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Antalieptės seniūnija | |
| Gyventojų | 37 | |
Zabičiūnai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės vakaruose, 4 km į pietvakarius nuo Antalieptės. Kaimo centre yra kapinaitės, apaugusios klevais, ievomis, alyvų krūmais. Išlikę keletas akmeninių paminklų, ant vieno iškalta data 1884 m. Paskutinis palaidojimas 1944 m. liepos men. sprogusio sviedinio skeveldros užmuštas Kostas Morozovas.
2017 m. liepos 29 d. pašventintas kaimo paminklinis akmuo, tačiau jame klaidinantis įrašas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašytiniuose šaltiniuose kaimas pirmą kartą paminėtas didikų Radvilų valdų aprašyme 1594 m. Bagdanavo pavadinimu. Nuo 1667 m. Vasaknų dvaro valdų inventoriuje greta pavadinimo Bagdanavas jau rašoma Zabičiūnai.
Tuomet priklausė Breslaujos apskrities pastalininkui Jurgiui Vladislovui Daumantui-Siesickiui. Nuo 1724 m. Vasaknų dvaro valdos, tarp jų ir Zabičiūnų kaimas atiteko grafui Ferdinantui Pliateriui, nuo 1828 m. giminystės keliu perėjo grafui Jonui Mykolui Tiškevičiui, kurio palikuonys šią vietovę turėjo iki 1915 m.
Carinės metais, kai 1864–1914 m. buvo uždrausti lotyniški rašmenys, kaime veikė slaptos „daraktorinės“ mokyklos, spaudą atnešdavo knygnešiai Juozas Baranauskas, Tamošius Stankūnas, Petras Galinis ir kiti. 1918–1935 m. kaime veikė pradinė mokykla.
Zabičiūniškiai aktyviai dalyvavo 1905 m. anticariniame bruzdėjime, už tai trys iš jų – Benediktas Ančius (32 m.), Jonas Nenėnas (22 m.) ir Kazys Urbanas (21 m.) – pateko į žandarų rankas. 1907 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos karo teismas juos pasmerkė mirties bausme pakariant, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Iš Sibiro 1918 m. grižo tik Kazys Urbanas, kiti du žuvo tremtyje.
1912–1915 m. kaimas išsiskirstė viensėdžiais. 1923 m. duomenimis, buvo 58 sodybos su 340 gyventojų. 1949 m. gyventojai buvo perkelti į kolūkį „Jaunoji gvardija“. Pirmąjį kolūkio pirmininką Antaną Pamakštį (1909–1950) nužudė Jono Abukausko „Audros“ būrio partizanai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1897 m.sur. | 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 324 | 340 | 340 | 167 | 161 | 138 | ||
| 1987 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | ||
| 125 | 96 | 82 | 53 | 37 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- kunigas Antanas Nenėnas (1862–1930), nuo 1927 m. – dekanas. Palaidotas Varnionių (Baltarusija) bažnyčios šventoriuje.
- Antanas Nevodničėnas (1888–1953), pirmasis 1919–1926 m. Zarasų apskrities viršininkas, vėliau Kėdainių, Utenos, Seinų apskričių viršininkas, nuo 1936 m. Ukmergės apygardos ligonių kasos direktorius. Palaidotas Ukmergėje.
- Kazys Statulevičius (1903–1962), agronomas, politikas, 1936–1940 m. Lietuvos Seimo narys, 1940–1958 m. kalintas Komijoje ir Kazachstane. Palaidotas Palangoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Zabičiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 833 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Zabičiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 608
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Zabiczuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 180 psl. (lenk.)
- Vytautas Indrašius „Antalieptės kraštas“, dalis III, 2010. psl. 430–540.
- Vytautas Indrašius „Zabičiūnų kaimo Nevadničėnai“, Indraja Nr. 3, (Utena)