[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Vitebsko sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vitebsko sritis
bltr. Віцебская вобласць
Vitebsko srities vėliava Vitebsko srities herbas
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Administracinis centras Vitebskas
Rajonai 21
Gyventojų (2014) 1 202 200
Plotas 40 100 km²
Tankumas (2014) 30 žm./km²
Tinklalapis www.regadmin.vitebsk.by
Vitebsko senamiestis
Srities kraštovaizdis
Vitbos upė

Vitebsko sritis (bltr. Віцебская вобласць, rus. Витебская область) – sritis Baltarusijos šiaurės rytuose. Pietuose ribojasi su Minsko ir Mogiliovo sritimis, pačiuose pietvakariuose – siauru ruožu su Gardino sritimi. Šiaurės rytuose turi sieną su Rusija, šiaurės vakaruose – su Latvija, vakaruose – su Lietuva. Administracinis centras – Vitebskas.

Sritis užima 19,4 % Baltarusijos teritorijos. Didumą srities teritorijos užima lygumos (Polocko žemuma). Pakraščiuose kyla moreninės aukštumos ir kalvynai (Oršos, Švenčionių, Smolensko ir kt.) Aukštis iki 296 m. Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -7 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrenta apie 600 mm kritulių. Svarbiausios upės – Vakarų Dvina, Dniepras, Berezina. Daug ežerų (Drūkšių, Bainos, Lukomlės, Dolgojės ir kt.). Apie trečdalį Vitebsko srities ploto užima miškai (pušų, eglių, beržų, alksnių), ~8 % – pelkės.[1]

Srityje gyvena 1 202 200 gyventojų (2014 m. duomenys). Tai sudaro 13,5 % šalies gyventojų. Dauguma gyventojų – baltarusiai, yra rusų, lenkų, lietuvių, latvių, žydų.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitebsko sritis padalinta į 21 rajoną:

Mašinų, naftos perdirbimo (Polocke), chemijos, lengvoji, maisto, medienos apdirbimo pramonė. Lukomlio ŠE. Auginami linai, grūdinės kultūros (rugiai, kviečiai, avižos), bulvės, daržovės. Gyvulininkystė.

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Vitebsko sritisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 320 psl.