[go: up one dir, main page]
Pereiti prie turinio

Versalio rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versalio rūmai

Palais et parc de Versailles *

Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta Prancūzijos vėliava Prancūzija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, vi
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 83
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1979  (3-oji sesija)
Vikiteka: Versalio rūmai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Versalio rūmai (pranc. Château de Versailles, tariama Apie šį garsą [ʃɑto d(ə) vɛʁsɑj] (plačiau)) – buvusi Prancūzijos karalių rezidencija, prancūziškojo klasicizmo architektūros paminklas Prancūzijoje, Versalyje, 19 km į vakarus nuo Paryžiaus. Rūmų interjerą sudaro: Didieji karaliaus ir karalienės apartamentai (architektas Lui Levo, dailininkas Šarlis Lebrenas);[1][2] Karalių koplyčia (architektai Žiulis Harduenas-Mansaras ir Roberas de Kotas);[3] Veidrodžių galerija – ilgis 73 m, plotis 10,5 m – joje yra 17 didelių langų, priešais kuriuos ant sienos kabo 17 tokio pat dydžio veidrodžių; Karo ir Taikos salonai (architektas Žanas Arduenas Mansaras, dailininkas Šarlis Lebrenas).[4] Šių rūmų interjerą puošia vertingi paveikslai, bronzinės ir marmurinės skulptūros, gobelenai ir baldai iš brangiausių medžio rūšių.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Versalio rūmų vaizdas iš ginklų aikštės“,[a] 1722 m. (Pjeras Deni Martenas jaunesnysis)

Rūmai pastatyti 1623 m. karaliui Liudvikui XIII kaip kuklus medžioklės dvaras, vėliau žymiai išplėsti Liudviko XIV,[5] kuris 1682 m. iš Paryžiaus čia perkėlė savo dvarą ir valdžią, siekdamas didikams neleisti prieš jį sąmokslauti Prancūzijos provincijose.[6] Versalio rūmai nuo XVII amžiaus vidurio iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvo trijų Prancūzijos karalių rezidencija.[5] Tuo metu rūmuose gyveno daugybė žmonių – priklausomai nuo dienos, rūmuose būdavo nuo 3 000 iki 10 000 gyventojų, tarnų ir lankytojų.[7] Versalio rūmai buvo Prancūzijos kultūrinis ir politinis centras, išskyrus septynerių metų laikotarpį, kai tuo metu už nepilnametį Liudviką XV valdęs Pilypas II Orleanietis, karališkąjį dvarą buvo perkėlęs atgal į Paryžių. Regentui sulaukus nepopuliarumo tarp pavaldinių ir po nesutarimų su Paryžiaus parlamentu, dvaras 1722 m. buvo sugrąžintas į Versalio rūmus.[8]

„Reino kirtimas“ (kairė) ir „Mastrichto apgultis“ (dešinė), apie 1678 m. (Šarlis Lebrenas) – Versalio meninės propagandos pavyzdys Veidrodžių galerijoje

Po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos rūmai buvo apleisti, jų kolekcijos išparduotos.[9] 1833 m. Liudvikas Pilypas rūmuose įsteigė muziejų, skirtą „visoms Prancūzijos šlovėms“ (pranc. à toutes les gloires de la France). Ši frazė parašyta po Diufuro ir Gabrielio paviljonų, esančių rūmų priekyje, karnizais.[10] Nuo 1979 m. rūmai įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[11]

Rūmų reikšmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1746 m. Žano Delagrivo Versalio rūmų ir sodų planas

Daugiau nei šimtmetį Versalio rūmai buvo tinkamų karališkųjų rūmų ir absoliučios karaliaus valdžios pavyzdys visos Europos monarchams, girtas jų grožis ir meistriškumas.[12] 1687 m. Šarlis Pero savo knygoje „Liudviko Didžiojo amžius“ (pranc. Le siècle de Louis le Grand) rašė: „Tai ne rūmai, o visas mestas – tobulos didybės, tobulos sudėties.“[13] Versalio rūmai buvo daugelį kartų kopijuoti ir imituoti, jie ilgą laiką lėmė Europos rūmų standartus. Švedijos karalius 1693–1718 metais buvo paskyręs diplomatą, kuriam buvo pavesta sekti menų tendencijas Versalyje ir apie jas pranešti karališkajam architektui Švedijoje. Karalių rūmų Stokholme fasadas buvo įkvėptas Žano Hardueno Mansaro kūrybos, interjero dizaine taip pat paimtas pavyzdys iš prancūziškų Versalio rūmų madų. XVIII a. rūmų įtaka Parmoje ir Neapolyje valdžiusių Burbonų dėka taip pat pasireiškė Italijoje – Pilypas I Parmietis pavedė prancūzų architektui Enemoną Aleksandrą Petito pertvarkyti Kolorno kunigaikščių rūmų interjerą pagal Versalio pavyzdį. Versalio rūmai paveikė ir Vokietijos, Rusijos, Prūsijos ir Abiejų Tautų Respublikos karališkuosius dvarus – jie perėmė Prancūzijos karališkojo dvaro Versalyje pompastiškas ceremonijas, architektūros ir kitų menų madas.[12]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Panoraminis vaizdas iš miesto pusės
    Panoraminis vaizdas iš miesto pusės
  • Panoraminis vaizdas iš sodų pusės
    Panoraminis vaizdas iš sodų pusės


Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastabos

  1. ↑ Ginklų aikštė (pranc. place d'armes, plg. placdarmas) – aikštė, skirta kariniams paradams ir ceremonijoms. Dėl senosios paskirties aikštė prieš Versalio rūmus ir dabar vadinama Place d'armes.

Šaltiniai

  1. ↑ „The King’s Apartment“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.]
  2. ↑ „The Queen’s Apartments“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.]
  3. ↑ „The Royal Chapel“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.]
  4. ↑ „The Hall of Mirrors“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.]
  5. ↑ 5,0 5,1 „History“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
  6. ↑ „Louis XIV“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
  7. ↑ „Courtiers“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
  8. ↑ „The Court Returns to Versailles“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
  9. ↑ „Versailles after the French Revolution“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.]
  10. ↑ „Louis Philippe I“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
  11. ↑ „Palace and Park of Versailles“. whc.unesco.org. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
  12. ↑ 12,0 12,1 Höpel, Thomas (2022-07-13). „The Versailles Model“. European History Online. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
  13. ↑ „Discover“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje
Šiaurės ir vakarų
Prancūzijos vėliava
Prancūzijos vėliava
Vidurio
Rytų
Pietų ir Korsika
Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje (1979) · Arlio romėnų ir romaniškieji paminklai (1981) · Romėnų teatras su apylinkėmis ir triumfo arka Oranže (1981) · Porto įlanka: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir Skandolos gamtos rezervatas (1983) · Gardo tiltas (romėnų akvedukas) (1985) · Avinjonas: Avinjono Popiežių rūmai, vyskupų rūmai ir Avinjono tiltas (1995) · Midi kanalas (1996) · Karkasono įtvirtintas miestas (1996) · Sent Emiljono jurisdikcija (1999) · Pirėnai-Monte Perdidas (1997, kartu su Ispanija) · Bordo, Mėnulio uostas (2007) · Albi: vyskupų miestas (2010) · Kosai ir Sevenai, Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Dekoruota Pont d'Arko ola, žinoma kaip Šoveto Pont d'Arko grota Ardeše (2014) · Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje (2021) · Korduano švyturys (2021) · Maison Carrée Nimo mieste (2023)
Visa šalis
Ne Europoje
Nematerialaus paveldo objektai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Versalio_rūmai&oldid=6988152"