Vandeninis ožys
| Kobus ellipsiprymnus |
|---|
 Vandeninis ožys (Kobus ellipsiprymnus) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Kobus ellipsiprymnus Ogilby, 1933 |
 Paplitimas |
Vandeninis ožys[1] (Kobus ellipsiprymnus) – vandeninių ožių (Reduncinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Rūšis paplitusi Afrikoje: porūšis defassa daugiausia Sahelyje ir Didžiųjų ežerų baseine, o ellipsiprymnus – pietryčių Afrikoje nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Somalio.
Kūnas 1,77–2,35 m ilgio, aukštis ties pečiais 1,20–1,36 m, sveria 160–300 kg. Patinai turi 55–99 cm ilgio išlenktus ragus. Kailis nuo pilko iki rausvarudžio, su amžiumi tamsėja. Kojų apatinė dalis juoda, su žiedais ties kanopomis. Kūnas ir kaklas ilgas, kojos trumpos. Ant sprando turi karčius.[2]
Patelė po 9–9,5 mėnesio nėštumo atsiveda 1 jauniklį. Jis gimsta krūmuose ir ten slapstosi 2–4 savaites. Žindomas 6–7 mėnesius. Išgyvena ~18 metų.[2]
Vandeniniai ožiai gyvena savanose, netoli vandens telkinių. Laikosi laisvos hierarchijos bandomis. Subrendę patinai laikosi atskiromis grupėmis. Minta įvairia žole, turi dažnai gerti vandenį.[2]
Vandeniniai ožiai kartais medžiojami žmonių dėl mėsos. Savanos plėšrūnų (liūtų, hienų, leopardų) grobis.[2]
-
Patelė (K. e. ellipsiprymnus)
-
Dvi patelės ir jauniklis (K. e. ellipsiprymnus)
-
Grupė vandeninių ožių (K. e. ellipsiprymnus)
-
Patinas iš šono (K. e. defassa)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Kobus_ellipsiprymnus,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
