Valtorna
 | |
| Varinis pučiamasis instrumentas | |
|---|---|
| Kiti pavadinimai | Prancūzų ragas |
| Hornbostel–Sachs klasifikacija | 423.232 (aerofonas so vožtuvais, garsas išgaunamas lūpų judesiais) |
| Garsų diapazonas | |
 boso rakte: skamba kvinta žemiau, nei parašyta. Senesnėje muzikoje natos boso rakte parašytos oktava žemiau (taigi skamba kvarta aukščiau nei parašyta). | |
| Susiję instrumentai | |
|
| |
| Muzikantai | |
|
| |
Valtorna (iš vok. Waldhorn 'miško ragas') – varinis pučiamasis (ambušiūrinis) instrumentas. Dar vadinama prancūzų ragu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors ištakos siekia labai senus laikus, panašus į dabartinį instrumentas susiformavo apie XVII a. Prancūzijoje, kur juo buvo grojama medžioklėse kaip signaliniu instrumentu. Tada buvo gamintas iš rago. Orkestre naudojamas nuo XVI a. antros pusės. Dabartinę išvaizdą su vožtuviniu mechanizmu įgavo 1815 m.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgas (iki 3,7 m) metalinis vamzdis, sulenktas nedidelio skersmens apskritimu. Viename gale yra pūstukas, pro kurį pučiama. Kitas galas plačiomis žiotimis.
Vartojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Chromatine gama grojama vožtuviniu mechanizmu ilginant arba trumpinant vamzdį.
Grojama simfoniniame orkestre, pučiamųjų orkestre, kameriniuose ansambliuose, solo.
Kompozitoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji panaudojimo muzikoje pavyzdžiai – ankstyvosios operos (Lully ir kt.). Kompozitoriai, rašę valtornoms: Georg Friedrich Händel, Johann Georg Leopold Mozart, Antonio Vivaldi, Ludwig van Beethoven, Joseph Haydn, Wolfgang Amadeus Mozart, Hector Berlioz, Franz Schubert, Robert Schumann, Franz Strauss, Richard Strauss, Carl Maria von Weber, Leonard Bernstein, Benjamin Britten, Francis Poulenc.