Valdas Ivanauskas

Valdas Ivanauskas

Asmeniniai duomenys
Gimimo data	1966 m. liepos 31 d. (58 metai)
Gimimo vieta	Kaunas, Lietuva
Klubai
Dabar žaidžia	Baigęs karjerą
Pozicija	Puolėjas
Jaunimo klubai
	Vilija Kaunas
Profesionalūs klubai*
1984 1985–1986 1986–1990 1990 1990–1993 1993–1997 1997–1999 1999–2001 2001–2002	Žalgiris Vilnius CSKA Moskva Žalgiris Vilnius Lokomotiv Moskva Austria Wien SV Hamburg Austria Salzburg SV Wilhelmshaven BV Cloppenburg	012 0(1) 032 0(2) 083 (19) 016 0(7) 078 (28) 091 (13) 035 0(7) 050 (16) 021 0(8)
Nacionalinė komanda**
1988–1990 1990-2000	Sovietų Sąjunga Lietuva	005 0(0) 028 0(8)
Treniruotos komandos
2003–2004 2004–2005 2005–2006 2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2009 2009 2010 2012 2013 2013–2015 2016–2017 2017 2017–2018 2018–2019 2021–2022	Lietuva (asistentas) FBK Kaunas Heart of Midlothian Edinburgh (asistentas) Heart of Midlothian Edinburgh Carl Zeiss Jena Banga Gargždai Lietuvos U-21 Baku „Standart“ FK Šiauliai REO Vilnius FC Dila Gori FC SKA-Energia Khabarovsk Ethnikós Áchna FK Luč-Ènergiâ Vladivostok Zagłębie Sosnowiec SA Lietuva
** Nacionalinės komandos pasirodymų ir įvarčių duomenys {{{ntupdate}}}.

Valdas Ivanauskas (g. 1966 m. liepos 31 d. Kaune) – Lietuvos futbolininkas, treneris.

50-mečio proga, 2016 m. rugpjūčio 9 d. V. Ivanauskui įteiktas LFF III laipsnio ordinas.^[1]

Pradėjo Kauno vaikų klube „Vilija“.^[2]. Pirmas profesionalus klubas – FK Žalgiris. Vėliau atvyko į Maskvą, žaidė Lokomotyvo bei CSKA komandose. 1988 m. debiutavo sovietinėje vienuolikėje, joje sužaidė 4 oficialias rungtynes.

Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvai atstovavo 23 tarptautinėse rungtynėse.^{[reikalingas šaltinis]} 1991 m. išvyko į Vienos „Austria“ klubą. 1991–1993 m. žaisdamas „Austria“ 3 kartus laimėjo Austrijos čempionatą, 1992 m. – taurę. 1993–1997 m. 91 žaidė Bundeslygoje Hamburger SV komandoje, įmušė 13 įvarčių. Dėl veržlumo ir dinamiškumo buvo pramintas Bjauriuoju Ivanu ('Ivan, der Schreckliche').^[3]

Vėliau grįžo į Austrijos SV Salzburg. 1999–2001 m. žaidė Vokietijoje, SV Wilhelmshaven, kuri 2000 m. iš regioninės Oberlygos pakilo į aukštesnę regioninę šiaurės lygą (Regionalliga Nord). Aktyvią žaidėjo karjerą baigė BV Cloppenburg komandoje. 2010 m. žaidė FC Šiaulių Tigrai komandoje, su kuria užėmė 1 vietą LFF III lygos Šiaulių Apskrities pirmenybėse.

2002 m. gavo trenerio kvalifikaciją (Vokietijos Kelno aukštoji sporto mokykla). Nuo 2003 m. dirbo Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerio asistentu atrankos varžybose į 2004 m. Europos futbolo čempionatą Portugalijoje ir pradėjo treniruoti tuometinį Rūdiškių „Vėtros“ klubą.

Ivanauskas 2004–2005 m. sezono metu dirbo FBK Kauno komandos treneriu, 2006 m. kovą paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu Škotijos Hearts komandoje,^[4] po sezono paskirtas pagrindiniu komandos treneriu. Nuo 2007 m. rugsėjo treniravo Vokietijos FC Carl Zeiss Jena klubą, bet buvo atleistas iš vyr. trenerio posto, nes komandos vadovų netenkino užimama vieta čempionate.^[5]

2008 m. liepos 17 d. pasirašė pusmečio sutartį su Gargždų Banga,^[6] o 2009 m. vasario 13 d. ji buvo pratęsta.^[7] 2009 m. liepos viduryje pasirašė sutartį su Baku „Standart“ klubu, tačiau spalio pabaigoje buvo atleistas dėl nepateisintų lūkesčių. 2010 m. rugpjūčio 12 d. susitarė su Šiaulių klubu, kurį treniravo iki sezono pabaigos.^[8] Pasibaigus 2010–2011 m. A lygos sezonui sutartis su V. Ivanausku nebuvo pratęsta, nes klubas norėjo greičiau pradėti formuoti komandą.^[9]

2013 m. sausio pabaigoje pasirašė pusės metų sutartį su Gruzijos FC Dila Gori klubu.^[10]

2008 m. lapkričio 11 d. laikinai treniravo Lietuvos U-18 rinktinę,^[11] kuri 2008 m. lapkričio 21 d. sužaidė lygiosiomis (1:1) su Vokietijos U-18 rinktine. 2009 m. vasario 20 d. V. Ivanauskas buvo paskirtas Lietuvos U-21 rinktinės vyr. treneriu,^[12] tačiau jam išvykus į Azerbaidžaną LFF nusprendė, kad jis negalės tinkamai atlikti savo pareigų, todėl jis buvo pakeistas Vitalijumi Stankevičiumi.^[13]

2017 m. antroje pusėje dirbo su Dinamo Brest klubu, tapo klubo sporto direktoriumi.^[14]

2021 rugpjūčio 8 d. paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu su trimis talkininkais: trenerio asistentu Tomu Ražanausku, vartininkų treneriu Audriumi Ramonu bei fizinio rengimo treneriu iš Vokietijos Thomas Klimmeck.^[15] V. Ivanausko kandidatūrą aktyviai rėmė su kriminaliniu pasauliu siejami A. Pukelis–Švinius ir Žydrūnas Buzas.^[16]

Vienas nesėkmingiausių vyr. trenerių Lietuvos futbolo istorijoje – jam vadovaujant Lietuvos rinktinė pralaimėjo Liuksemburgui 0:2, Farerų saloms 1:2, Europos vidutiniokei Turkijai 0:6.

Iš 11 rungtynių:

• Laimėta: 1
• Lygiosios: 1
• Pralaimėta: 9

2022 m. birželio 28 d. atleistas iš pareigų.^[17]

Spaudos konferencijų metu pagarsėjo nepagarbiu bendravimu su žurnalistais, futbolo apžvalgininką Nerijų Kesminą po šio išsakytos kritikos kvietė „atvažiuoti pasikalbėti“.^{[18] [19]} Konfliktavo su A. Novikovu ir kitais rinktinės žaidėjais, viešbučių personalu.^[20]

#	Data	Arena	Varžovas	Po įvarčio	Finalinis	Varžybos
1.	1994 m. liepos 29 d.	Vilnius	Estija	1-0	3-0	Baltijos taurė
2.	1994 m. liepos 29 d.	Vilnius	Estija	2-0	3-0	Baltijos taurė
3.	1994 m. rugsėjo 7 d.	Kijevas	Ukraina	1-0	2-0	EČ atranka
4.	1995 m. spalio 11 d.	Vilnius	Estija	5-0	5-0	EČ atranka
5.	1997 m. rugsėjo 6 d.	Vilnius	Šiaurės Makedonija	1-0	2-0	PČ atranka
6.	1998 m. spalio 14 d.	Vilnius	Bosnija ir Hercegovina	1-1	4-2	EČ atranka
7.	1998 m. spalio 14 d.	Vilnius	Bosnija ir Hercegovina	2-1	4-2	EČ atranka
8.	1998 m. spalio 14 d.	Vilnius	Bosnija ir Hercegovina	3-2	4-2	EČ atranka

• Valdas Ivanauskas: žaidimas gyvenimu: biografinis pasakojimas apie futbolininką (sud. Andrius Guginis). – Vilnius: A. Guginis. – 154 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-060-9

• Futbolinis.lt
• National-football-teams.com
• Apie kotreniravimą 2003/04, (vok.)
• Autobiografinė knyga „Valdas Ivanauskas. Žaidimas gyvenimu“ Archyvuota kopija 2012-01-02 iš Wayback Machine projekto.