Volkswagen Beetle
Volkswagen Typ 1 | |
Bendra informacija | |
---|---|
Gamintojas | Volkswagen |
Metai | 1938 - 2003 |
Chronologija | |
Po to | VW Golf VW New Beetle VW Beetle |
Kėbulas ir važiuoklė | |
Klasė | Ekonominis automobilis |
Kėbulo tipas (-ai) | 2 durų sedanas 2 durų kabrioletas |
Variklis ir transmisija | |
Variklis (-iai) | Opozicinis, 4 cilindrų 1,0 L, 1,1 L, 1,2 L, 1,3 L, 1,5 L, 1,6 L nuo 23,5 iki 50 AG |
Transmisija (-os) | 4 pavarų mechaninė 4 pavarų mechaninė Manumatic (nuo 1961 m.) 3 pavarų pusiau automatinė (1967-1976 m.) |
Išmatavimai | |
Ratų bazė | 2400 mm |
Ilgis | 4070–4140 mm |
Plotis | 1540–1585 mm |
Aukštis | 1500 mm |
Svoris | 650–930 kg |
Kita informacija |
Volkswagen Beetle arba vokiškai VW Käfer (oficialiai vadintas Volkswagen Typ 1) – dviejų durų, keturvietis ekonominis automobilis su gale esančiu opoziciniu, keturių cilindrų, oru aušinamu varikliu. Automobilis nuo 1938 iki 2003 metų gamintas Vokietijos gamintojo Volkswagen.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1930–1939
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]30-tųjų pradžioje ėmus populiarėti aptakiems automobiliams, 1932–1934 metų laikotarpiu gavus užsakymą, Ferdinandas Porsche sukonstravo prototipus Zündapp Typ 12 ir NSU Typ 32[1] su gale esančiais oru aušinamais varikliais. 1933 metais tuometinis Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris, automobilių verslininkas Jakobas Verlinas (vok. Jakob Werlin) ir automobilių konstruktorius Ferdinandas Porsche susitiko Berlyno viešbutyje Kaiserhof. Susitikimo metu A. Hitleris išreiškė pageidavimą sukurti patikimą ir pigų, masiškai gaminamą liaudies automobilį, kurį galėtų įsigyti vidutines pajamas turinti Vokietijos šeima. Po metų ši idėja paskelbta viešai ir iškelti būsimojo automobilio reikalavimai: jis turi talpinti 4 suaugusius žmones, pasiekti 100 km/val., eikvoti 7l/100 km ir kainuoti ne daugiau 1000 Reichsmarkių (tiek tuo metu kainavo paprastas motociklas). 1934 metų birželio 22 dieną tarp Vokietijos automobilių pramonės sąjungos (vok. RDA) ir Porsche konstravimo biuro sudaryta sutartis sukurti pirmuosius liaudies automobilio prototipus. Ferdinandas Porsche su savo inžinierių komanda 1934–1938 metų laikotarpiu sukūrė prototipus V1, V2, V3, W30 ir 1938 metais paruošė galutinį projekto prototipą VW38[2]. Ruošiantis masinei gamybai automobiliui suteiktas oficialus pavadinimas VW Typ 60 KdF-Wagen (Kraft durch Freude - Galia per džiaugsmą, tuometinės laisvalaikio organizacijos pavadinimas). 1938 metais pradėta statyti VW gamykla, kertino akmens iškilmių metu pristatomos trys kėbulo modifikacijos – sedanas, sedanas su stoglangiu ir kabrioletas. Šalia besikuriančiam miestui suteiktas Stadt des KdF-Wagens vardas, kuris pokaryje pervadintas Volfsburgo vardu.
-
1938.05.26. VW gamyklos kertinio akmens ceremonija
-
Ferdinand Porsche (1875-1951),1940 metų nuotrauka
-
1936 VW Prototyp V3
-
1938 Prototyp VW38
-
1938 Prototyp VW38
1939–1945
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naudojant KdF-Wagen bazę sukurtas karinis visureigis VW Typ 82 Kübelwagen, amfibija VW Typ 166 Schwimmwagen[3], daugybė kitų modifikacijų ir prototipų. Vabalo serijinė gamyba pradėta 1941 metų vasarą, tačiau iki karo pabaigos pagaminta tik apie1200 automobilių vabalo kėbulu. Karo metu VW gamykloje gaminti ne tik automobiliai, bet ir įvairi karinė produkcija (lėktuvų dalys, V1 raketų korpusai, minos ir kt.), todėl nemažą dalį gamyklos sunaikino sąjungininkų aviacija.
-
1943 VW Typ 82 E, Vilnius
-
VW Typ 82 Kübelwagen
-
VW Typ 166 Schwimmwagen
1945–1949
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pokaryje Volkswagen gamyklą perima britų karinė vadovybė, kuri gerokai apgriautoje gamykloje atnaujino VW Vabalų gamybą, gamyklai ima vadovauti britų majoras Ivan Hirst[4]. Britai susiduria su dideliu stygiu žaliavų ir dalių, todėl gamyba dažnai stringa, pirmieji pokariniai Vabalai gaminami pritaikant kitų automobilių dalis (skardos, žibintai, stiklai).
1946 metų kovą pagaminamas 1000-tasis pokarinis Vabalas, o tų pačių metų spalio mėnesį gamybai įsibėgėjus, pagaminamas jau 10 000-asis Vabalas. 1947 metais olandų verslininkas Ben Pon tapo pirmuoju oficialiu importuotoju, užsakiusiu penkis Vabalus eksportui į Olandiją.
1948 metais Volkswageno gamyklai vadovauti britai paskiria vokietį Heinz Nordhoff[5] (1899–1968), kurio dėka VW įmonė ateinančiais dešimtmečiais tampa žymiausiu pasaulio gamintoju. Britų karinė vadovybė VW gamyklą Vokietijai galutinai gražina 1949 metų spalį.
-
1946 m. Berlynas
-
~1949 VW Standard
1949–1980
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Perėmus VW gamyklą naujam vadovui ir ją perdavus Vokietijai, Vabalams imama taikyti platesnė spalvų gama, chromo apdaila ir nauji salono apmušimai. 1949 metais Osnabriuke įmonėje Karmann, Vabalo bazėje pradedami gaminti keturviečiai kabrioletai VW Typ 15[6] (1949–1980). Tais pačiais metais Vupertalio mieste pradedami gaminti dviviečiai kabrioletai Hebmüller VW Typ 14A[7] (1949–1953).
1949 metų lapkričio 12 dieną VW gamyklos vadovas Heinz Nordhoff spaudos atstovams oficialiai pristatė VW Transporter prototipus ir pasiruošimą autobusėlio masinei gamybai. Autobusėlio konstrukcinė schema nuo Vabalo skyrėsi nedaug. 1950 metų kovo mėnesį toje pačioje gamykloje pradedami gaminti VW Typ 2 T1 autobusėliai.
VW Vabalo modelio pagrindu atsirado autobusiukas VW Typ 2 (T1 1950–1967 ir T2 1967–1979), VW Typ 14 Karmann Ghia (1955–1974), VW Typ 3 (1961–1973), VW Typ 34 Karmann Ghia (1961–1969), pašto automobilis VW Typ 147 Fridolin (1964–1974), VW Typ 4 (1968–1974), visureigis VW Typ 181 (1969–1980).
Volkswagen, Renault, Peugeot ir FIAT gamintojai išpopuliarino galiniais ratais varomus kompaktiškus automobilius su gale esančiais varikliais, Vakarų Europos rinkoje tokių automobilių skaičius padidėjo nuo 2,6 procentų 1946 metais, iki 26,6 procento.
1953 metų kovo mėnesį galinis dvigubas Vabalo langas tampa vientisas, tai yra ovalo formos be perskyrimo (1953–1956).
1955 metų vasarą Vabalo bazėje pradedama gaminti Karmann Ghia[8] (1955–1974).
1955 metų rugpjūčio 5 dieną pagaminamas milijoninis Vabalas.
1961 metų gruodžio 4 dieną pagaminamas 5 milijoninis Vabalas.
1962 metų duomenimis, VW gamykloje per vieną dieną pagaminama 3330 Vabalų.
1965 metais Vabalai pradedami gaminti su 1,3 litro darbino tūrio varikliais, 1966 metais su 1,5 litro.
1967 metais Vabalų kėbulo išvaizda modernizuojama, elektros įranga pereina prie 12 Voltų įtampos. Vabalai pradedami gaminti taip pat ir su pusiau automatinėmis pavarų dėžėmis (VW Automatic).
1970 metais pradedamas gaminti modelis VW 1302 (1970–1972) su priekyje esančia MacPherson pakaba.
1971 metais pasiekiamas didžiausias Vabalų gamybos rekordas, per vienerius metus pagaminta 1,3 milijono Vabalų.
1972 m. vasario 17 d. pagamintas 15 007 034 Vabalas, tiek kadaise buvo pagaminta Ford Model T (1908–1927) automobilių, Vabalas tampa nauju rekordininku.
1972 metų liepos mėnesį pradedamas gaminti modelis VW 1303 (1972–1975), jis išsiskyrė lenktu priekiniu stiklu ir nauju salono skydeliu.
1974 metais Volkswagen pradėjo gaminti priekiniais ratais varomą modelį VW Golf, todėl tų pačių metų liepos 1 dieną Vabalų gamyba Volfsburgo automobilių gamykloje nutraukiama, 1945–1974 metų laikotarpiu Volfsburgo VW gamykloje pagaminta 11 916 519 Vabalų. Vabalų gamyba Vokietijoje buvo tęsiama Emdeno ir Osnabriuko miestuose.
1974 metais Jungtinėse Valstijose importuojamiems automobiliams įsigaliojus ekologiniams įstatymams, Vabalai pradėti gaminti su įpurškimu ir katalizatoriumi.
1975 metais gamyboje lieka tik 1.2 ir 1.6 litro darbinio tūrio varikliai. Ekonominės klasės modeliai VW 1200 pradedami gaminti su 12 voltų įranga.
1977 metų gruodyje artėjant Vabalų sedanų gamybos pabaigai, Vabalai į Europą pradedami tiekti iš Meksikos. Gamintojais pasaulyje liko Filipinai, Pietų Afrikos Respublika, Nigerija, Peru, Urugvajus, Venesuela, Brazilija ir Meksika.
1978 metų sausio 19 dieną nuo Emdeno VW gamyklos konvejerio nuriedėjo paskutinis Vabalas pagamintas Vokietijoje sedano kėbulu.
1980 metų sausio 10 dieną Osnabriuke pagamintas paskutinis kabrioletas, tai buvo paskutinis Vabalas pagamintas Vokietijoje. Nuo 1948 metų pagaminta 332 000 kabrioletų, serijiniu būdu Vabalų kabrioletai pasaulyje gaminti tik Vokietijoje. Vabalai toliau gaminami Brazilijoje, Meksikoje, Nigerijoje ir Peru (sedanai).
-
1950 VW Limousine Standard
-
1949 VW Cabriolet Hebmüller
-
1951 VW Cabriolet Karmann
-
1955 Milijoninis Vabalas
-
1966 Vabalo bazė VW 1300
-
1966 variklis VW 1300
-
1970-1972 VW 1302
-
1974 VW 1303
-
1972 VW 1300, Vilnius
-
1980 VW 1303 Cabriolet Karmann paskutinis Vabalas Vokietijoje
1980–2003
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nutraukus Vabalų gamybą Vokietijoje į šalį Vabalai tiekiami iš Meksikos. Vokietijoje jie importuoti 1977–1985 metų laikotarpiu, bei 1995–1997 ir 2003 metais.
Meksikoje Vabalai gaminti tik vieno pavyzdžio su 1,2 l darbinio tūrio varikliu. Kiekvienais metais eksportui į Europą pagaminamos specialios serijos išskirtomis spalvomis, salono apmušimais ir dekoratyviniais žiedais ratlankiuose. Specialių serijų kiekis dažniausiai siekdavo apie 3500 Vabalų.
1981 m. gegužės 15 dieną Meksikos Puebla gamykloje pagaminamas 20 milijoninis Vabalas, šiai progai atminti pagaminama 3700 vnt. specialios serijos Vabalų pavadintais Silver Bug.
1985 metais pažymint Vabalų gamybos 50-metį, pagaminama speciali Jubiliejinių[9] Vabalų serija, nudažyta metalika spalva ir su žalsvais tonuotais stiklais.
1986 metais Brazilija nutraukia Vabalų gamybą (1993–1996 metais vėl atnaujinta).
1992 metais pagamintų Vabalų kiekis perkopė 21 milijono ribą.
Nieko esminio nekeisdami meksikiečiai VW 1200 modelį gamino iki 1992 metų spalio mėnesio, kai įtakoti oro užterštumo pradėjo Vabalų gamybą su 1,6 l darbinio tūrio varikliais su įpurškimu ir katalizatoriumi (VW 1600i).
1995 metais Meksikoje modernizuojant Vabalų išvaizdą jie pradėti gaminti be jokios chrominės apdailos, visas dalis tik dažant, taip pat atsisakyta ventiliacinių angų priekyje ir gale.
2003 metais Vabalų gamyba per metus sumažėjo iki 30 000 vnt., lyginant su 1971 metais, kai per metus buvo pagaminta 1,3 milijono Vabalų.
2003 m. birželį kompanija dėl mažėjančios paklausos paskelbė apie Vabalų gamybos nutraukimą. Paskutinė 3000 Vabalų modelių serija pavadinta Última Edición[10] (paskutinė laida) vardu. Última Edición modeliai nudažyti žydra ir smėlio spalvomis, surinkti su chromuotomis dalimis, turėjo 50 AG 1,6 L variklius, išvystydavo 130 km/val. greitį.
2003 metų liepos 30 dieną paskutinis Vabalas nuriedėjo nuo Pueblos gamyklos konvejerio.
Per visą gamybos laikotarpį nuo 1938 iki 2003 metų pagaminti 21 529 464 klasikiniai Vabalai, jie tapo labiausiai parduodamu automobiliu pasaulyje, bei pirmuoju, kuris pasiekė 20 milijonų ribą (vėliau šį rekordą aplenkė VW Golf automobiliai).
-
~ 1970 VW 1200 Fusca Brasil
-
1984 Mexico Samtroter Sonderkäfer
-
~1997 Mexico Taxi
-
~2000 Mexico Käfer
-
2003 Mexico Käfer Última Edición
Techninės charakteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji Vabalai išvystydavo maksimalų 100 km/val. greitį, vėliau didėjant variklio darbiniam tūriui Vabalai pasiekdavo 130 km/val. greitį. Ankstyvieji Vabalai gaminti su 1 litro darbinio tūrio varikliu ir 100 km/val. greitį pasiekdavo per 90 sekundžių, 1,6 litro Vabalai 100 km/val. greitį pasiekdavo per 22,5 sekundės. Kuro sąnaudos atitinkamai siekė 7,2 l/100 km ir 9,2 l/100 km.
VW Vabalų techninės charakteristikos | |||||||
Metai | Darbinis tūris | Arklio galios | Variklio apsisukimai | Sukimo momentai | Maksimalus greitis | Kuro sąnaudos | Tuščio svoris |
---|---|---|---|---|---|---|---|
1938 | 985 cm³ | 23,5 AG | 3300 aps./min. | 63/1800 | 100 km/h | 7,25 l | 650 kg |
1943 | 1131 cm³ | 25 AG | 3300 aps./min. | 69/2000 | 105 km/h | 7,2 l | 650 kg |
1954 | 1192 cm³ | 30 AG | 3400 aps./min. | 75/2000 | 110 km/h | 7,3 l | 730 kg |
1961 | 1192 cm³ | 34 AG | 3800 aps./min. | 76/1700 | 115 km/h | 7,5 l | 730 kg |
1965 | 1285 cm³ | 40 AG | 4000 aps./min. | 89/2000 | 120 km/h | 8,5 l | 760 kg |
1966 | 1493 cm³ | 44 AG | 4000 aps./min. | 102/2000 | 125 km/h | 8,8 l | 760 kg |
1970 | 1285 cm³ | 44 AG | 4100 aps./min. | 88/3000 | 125 km/h | 8,5 l | 760 kg |
1970 | 1584 cm³ | 50 AG | 4000 aps./min. | 108/2800 | 130 km/h | 9,2 l | 760 kg |
1978 Meks. | 1192 cm³ | 34 AG | 3800 aps./min. | 76/1700 | 115 km/h | 7,5 l | 760 kg |
1992 Meks. | 1584 cm³ | 50 AG | 4000 aps./min. | 97/2200 | 127 km/h | 9,6 l | 820 kg |
Modelių VW 1302 svoris 870 kg, VW 1303 svoris 890 kg. Kabrioletų pagamintų iki 1970 metų svoris 800 kg, kabrioletų VW 1302 svoris 910 kg, VW 1303 svoris 930 kg.
Meksikoje Vabalai pradėti gaminti 1954 metais, 1978 metų pradžioje baigus Vabalų gamybą Vokietijoje, Vabalai pradėti tiekti iš Meksikos.
Pritaikymas ir perdarymai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pokaryje nuo pat Vabalų gamybos pradžios, Vabalo bazė ir variklis plačiai naudotas kitų automobilių gamintojų. Automobilių dizaino studijos savo kuriamiems projektams taip pat dažnai naudodavo Vabalo bazę. Įvairiose šalyse tapo populiaru Vabalus perdaryti į sportinius bagius, taip pat gaminti įvairių formų stiklo audinio kėbulus, juos pritvirtinus prie Vabalo bazės atsirado įvairios sportinių ir klasikinių automobilių imitacijos. 60-aisiais naudojant vabalo pakabą, pavarų dėžę ir variklį, sukurta populiari Formula Vee žiedinių lenktynių klasė gyvuojanti iki šių dienų. Taip pat egzistuoja žiedinių lenktynių klasė Uniroyal Fun Cup, techniškai šie automobiliai neturi nieko bendro su Vabalais, tačiau kėbulai pagaminti iš stiklo audinio, kurie atkartoja Vabalo kėbulo formas.
-
VW Baja Bug
-
1969 VW Buggy Kitcar
-
1969 Formula V
New Beetle, Beetle
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1993 metais VW vadovybė svarstė Vabalo atnaujinimo ir modernizavimo klausimus, tačiau prieita išvados, kad norint turėti šiuolaikišką automobilį, jį reikia perdaryti iš esmės. 1994 metų kovo mėnesį Ženevos automobilių salone pristatytas Concept 1[11] automobilis primenantis senojo Vabalo formas. 1997 metų lapkričio mėnesį VW bendrovė pradėjo gaminti New Beetle (1997–2010) sukonstruotą Golf IV bazėje ir gamintą Meksikoje. Vėliau, 2011 metais jį pakeitė atnaujintas VW Beetle[12] automobilis, kuris gamintas iki 2019 metų.
-
VW New Beetle
-
VW New Beetle Cabriolet
-
VW Beetle 2012
-
VW Beetle Cabriolet
Šalys Vabalų gamintojos ir gamybos metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Europa:
|
Lotynų Amerika: |
Afrika:
|
Azija:
|
Okeanija:
|
VW Vabalai gaminti 20-tyje pasaulio šalių, tačiau daugiausiai jų pagaminta Vokietijoje, Brazilijoje ir Meksikoje. Kai kurios šalys Vabalus tik surinkinėjo iš dalių pagamintų didžiosiose kitų šalių gamyklose.
Pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prieškaryje Vokietijoje oficialiai šis automobilis vadintas VW Typ 60 KdF-Wagen, pokaryje pervadintas VW Typ 1, VW Limousine, VW Sedan vėliau VW 1200, VW 1300, VW 1500, VW 1302, VW 1303 ir VW 1600i, tačiau labiausiai išplito paprastu Käfer pavadinimu (vok. vabalas), kiekviena šalis turėjo savos kalbos pavadinimą.
Modelių pavadinimai ir gamybos metai | ||
Modelio pavadinimas | Arklio galios | Gaminimo metai |
---|---|---|
VW Limousine | 25 AG / 18 kW | 1945-1954 |
VW Limousine | 30 AG / 22 kW | 1954-1961 |
VW 1200 | 34 AG / 25 kW | 1961-1992 |
VW 1300 | 40 AG / 29 kW | 1965-1970 |
VW 1500 | 44 AG / 33 kW | 1966-1970 |
VW 1300 | 44 AG / 33 kW | 1970-1975 |
VW 1302 | 44 AG / 33 kW | 1970-1972 |
VW 1302 S | 50 AG / 37 kW | 1970-1972 |
VW 1303 | 44 AG / 33 kW | 1972-1975 |
VW 1303 S | 50 AG / 37 kW | 1972-1975 |
VW 1303 S Cabriolet | 50 AG / 37 kW | 1972-1980 |
VW 1200 | 50 AG / 37 kW | 1975-1977 |
VW 1600i | 50 AG / 37 kW | 1992-2003 |
Angliškai kalbančiose šalyse Vabalas vadintas Beetle arba Bug, Prancūzijoje Coccinelle, Italijoje Maggiolino, Lenkijoje Garbus, Čekijoje Brouk, Vengrijoje Bogár, Olandijoje Kever, Suomijoje Kupla,Turkijoje Kaplumbağa, Rusijoje Жук, Lotynų Amerikoje ir ispaniškai kalbančiose šalyse Escarabajo, Congorocho, Pichirilo, Peta, Poncho, Cucaracha, Bolillo o Volky, Cepillo, Meksikoje ir centrinės Amerikos šalyse Vocho ir Brazilijoje Fusca vardu
Kinas, televizija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastarųjų dešimtmečių vaidybinių filmų gatvių scenose ir kadro fonuose neišvengiamai galima pamatyti stovinčių ar pravažiuojančių daugybę Vabalų, ne viename filme pagrindinis filmo herojus taip pat važinėja Vabalu. Sukurta daugybė dokumentinių filmų skirtų Vabalų istorijai. Jungtinėse Valstijose sukurta eilė vaidybinių filmų, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka automobilis vardu Herbis[13].
Filmų sąrašas skirtų Herbio automobiliui: The Love Bug (1968), Herbie Rides Again (1974), Herbie Goes To Monte Carlo (1977), Herbie Goes Bananas (1980), Herbie The Love Bug (1982 – TV, penki epizodai), New Herbie The Love Bug (1997), Herbie: Fully Loaded (2005).
1971–1978 metų laikotarpiu Vokietijoje sukurti penki pilnametražiai vaidybiniai filmai, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Vabalas vardu Dudu. Filmų pavadinimai ir sukūrimo metai: Ein Käfer geht aufs Ganze (1971), Ein Käfer gibt Vollgas (1972), Ein Käfer auf Extratour (1973), Das verrückteste Auto der Welt (1975), Zwei tolle Käfer räumen auf (1978).
-
VW Herbie
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
1949 VW Typ 18A Hebmüller, Polizei Cabrio
-
1950 VW Cabriolet Hebmüller
-
1953 Rometsch Taxi
-
1956 Polizei Käfer
-
1956 VW Limousine Deluxe, Kaunas
-
1956 VW Limousine Deluxe
-
1959 VW Limousine
-
1960 VW 1200 Cabriolet Karmann
-
~1960 VW 1200 Cabriolet Karmann
-
1960 VW Limousine Deluxe
-
1966 Vabalo bazė VW 1300
-
1966 pavarų dėžė VW 1300
-
1966 VW 1300
-
1968 VW 1500
-
1971 VW 1302 (6 Stunden Rennen 1973 Nürburgring)
-
1972 VW 1303 Cabriolet Karmann
-
1973 VW 1303 Polizei Kafer
-
1978 VW 1303 Cabriolet Karmann
-
1979 VW 1303 Cabriolet Karmann
-
~1980 VW 1200 Bundespost
-
1984 Mexico Samtroter Sonderkäfer
-
1996 Arlekin Mexico Käfer
-
2.5 milijono karoliukų, Meksika
-
Gėlių Vabalas
-
Hipie Bug
-
1940 m. žaislas (gamintojas Georg Fischer, Nürnberg)
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
1973 Wolfsburg
-
Variklio aušinimo ir dujų išmetimo schema
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos VW Vabalų klubas Archyvuota kopija 2017-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- Populiariausias oru aušinamų VW automobilių puslapis Thesamba
- Britų VW žurnalas Volksworld
- Specialios VW serijos
- VW renginių kalendorius