Upeluris

Upeluris arba Ubeluris (Upelluri, Ubelluri) – pirmapradis milžinas huritų mitologijoje.

Ulikumio giesmė – vienintelis tekstas, kur jis minimas; tai vienas iš nedaugelio huritų tekstų, suteikiančių žinių apie šios tautos kosmologinį pasaulėvaizdį.^[1] Tikėta, kad Upeluris jau egzistavęs, kai buvo atskirti dangus ir žemė (padėti ant jo nugaros),^[2] ir kad gyvenęs „Tamsiojoje Žemėje“ (huritų požemio pasaulis).^[3] Vardas baigiasi huritų k. priesaga -luri, kaip ir kalnų deivės Leluri bei Impaluri, jūrų dievo Kiašės sukkal (patarnaujančios dievybės), taip pat kai kurių huritų kalnų ir akmenų pavadinimų.^[4]

Ulikumio giesmė dabartinius laikus pasiekė prastai išlikusių fragmentų huritų kalba ir išsamesnio vertimo į hetitų kalbą pavidalais. Pasak jos, pabaisa Ulikumis įtaisomas ant dešiniojo Upelurio peties, tai padaro Irširra (galbūt laikytinos gimdymo ir pribuvėjystės deivėmis)^[5], Kumarbio tarnaitės, kad pabaisa galėtų augti nepastebėta Kumarbio priešo Tešubo sąjungininkų, pvz., Šimigio.^[3] Vėliau, norėdamas sužinoti, kaip įveikti Ulikumį, Upelurį susiranda dievas Ea, ir paklausia, ar šis žinąs, kas per pabaisa auga ant jo nugaros. Paaiškėja, kad Upeluris iš pradžių nieko nepajutęs, bet ilgainiui ėmęs jausti nepatogumą (to nebuvę net atskiriant dangų ir žemę). Tolesnė lentelės dalis pažeista, o kitoje išlikusioje teksto dalyje Upeluris nebeminimas.^[2]

Teigiama, kad graikų Atlantas kosmologijoje atlieka panašu vaidmenį kaip Upeluris.^[1]

• Bachvarova, Mary R. (2013). „The Hurro-Hittite Kumarbi Cycle“. Gods, heroes, and monsters: a sourcebook of Greek, Roman, and Near Eastern myths. New York: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-064481-9. OCLC 967417697.
• Haas, Volkert (2015). Geschichte der hethitischen Religion. Handbook of Oriental Studies. Section 1: The Near and Middle East (vokiečių). Brill. ISBN 978-90-04-29394-6. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
• Wilhelm, Gernot (2014)