Theodore Kaczynski

Theodore Kaczynski
Teodoras Kačinskis Berklio universitete 1968 m.
Gimė	1942 m. gegužės 22 d. Čikaga, Ilinojus, JAV
Mirė	2023 m. birželio 10 d. (81 metai) Šiaurės Karolina, JAV
Tautybė	amerikietis
Šeima	David Kaczynski (brolis)
Pareigos	buvęs matematikos profesorius
Alma mater	Harvardo universitetas Mičigano universitetas
Žinomas (-a) už	manifestą ir 18 metų tęstą terorizmą pašto bombomis
Vikiteka	Theodore Kaczynski
Parašas

Teodoras Kačinskis (angl. Theodore John Kaczynski, Ted Kaczynski, 1942 m. gegužės 22 d. Čikagoje, Ilinojuje, JAV – 2023 m. birželio 10 d. Šiaurės Karolinoje, JAV^[1]), taip pat žinomas kaip Unabomberis – JAV teroristas, visuomenės kritikas, buvęs matematikos profesorius, pagarsėjęs savo kova prieš tai, ką laikė technologinės visuomenės blogybėmis, apie 18 metų laiškuose siųsdamas bombas įvairiems žmonėms, kurie susiję su moderniomis technologijomis bei pramone.

Teodoras Kačinskis buvo matematikos vunderkindas. Būdamas 16-os pradėjo studijuoti Harvardo universitete, o 25-erių tapo asistuojančiu matematikos profesoriumi Berklio universitete. Nuo jaunystės Kačinskis kritikavo technologinę visuomenę, agituodamas primityvesnį gyvenimo būdą. 1971 m. pasitraukė iš profesoriaus pareigų ir persikėlė į atokų namelį be elektros ir vandentiekio netoli Linkolno, Montanos valstijoje, kur gyveno kaip atsiskyrėlis ir mokėsi išgyvenimo įgūdžių, kad taptų savarankiškas. Jis matė, kaip naikinama jo namelį supanti laukinė gamta, ir padarė išvadą, kad gyventi gamtoje tampa neįmanoma. Jis nusprendė kovoti su industrializacija ir jos vykdomu gamtos niokojimu pasitelkdamas terorizmą ir 1978 m. pradėjo pašto bombų kampaniją. 1995 m. jis nusiuntė laišką dienraščiui „The New York Times“ ir pažadėjo „atsisakyti terorizmo“, jei pastarieji arba „The Washington Post“ išspausdins jo esė „Pramoninė visuomenė ir jos ateitis“, kurioje jis teigė, kad jo sprogdinimai buvo kraštutiniai, bet būtini siekiant atkreipti dėmesį į žmogaus laisvės ir orumo eroziją dėl šiuolaikinių technologijų.

Po manifesto paskelbimo dienraštyje „The Washington Post“, Teodoro Kačinskio brolis David Kaczynski atpažino prozos stilių ir apie savo įtarimus pranešė FTB. Po suėmimo 1996 m. Teodoras Kačinskis – tvirtindamas, kad yra sveiko proto – bandė atleisti teismo paskirtus advokatus, nes šie norėjo, kad jis išvengtų mirties bausmės apeliuodamas į protinį sutrikimą. 1998 m. prieita prie susitarimo, pagal kurį jis pripažino savo kaltę visais kaltinimais ir buvo nuteistas kalėti aštuonis kartus iki gyvos galvos be galimybės būti paleistam lygtinai.

Pašto bombomis iš viso nužudė tris žmonės, o sužeidė 23. Teodoras Kačinskis buvo FTB brangiausiai kainavusios kada nors vykdytos žmogaus paieškos taikinys.^[2] Kol jo asmenybė nebuvo žinoma, FTB jį vadino trumpiniu „UNABOM“ (angl. UNiversity and Airline BOMber). Nors Teodoro Kačinskio nusikaltimai visuotinai pasmerkti, jo manifeste išreikštos idėjos toliau pripažįstamos JAV visuomenėje.^[3]

Teodoras Kačinskis, gimęs 1942 m. Čikagoje, buvo pirmasis dešrų fabriko darbininko Theodore Richard Kaczynski ir Wanda Theresa vaikas. Jo tėvai buvo antros kartos lenkų emigrantai ir buvo auklėjami kaip katalikai, tačiau vėliau tapo ateistais.^[4][5] Kai Teodorui buvo devyni mėnesiai, jam pasireiškė sunki alergija vaistams, jo kūną padengė dilgėlinė. Jis aštuonis mėnesius buvo izoliuotas ligoninėje. Atskirtas nuo tėvų ir aplinkos, jis susirgo asmenybės sutrikimu.^[6] Nuo šešerių iki devynerių metų Teodoras lankė Šermano pradinę mokyklą Čikagoje, kurios administracija jį apibūdino kaip sveiką ir gerai besielgiantį.^[7] 1952 m., praėjus trejiems metams po brolio Davido gimimo, šeima persikėlė į Evergreen Park priemiestį Ilinojuje. Jis buvo gabus mokinys, anksti pradėjo lankyti mokyklą. Atlikęs IQ testą, surinko 167 balus^{[8][Pastabos 1]}, todėl jis praleido šeštą klasę. Vėliau Kačinskis tai apibūdino kaip lemtingą įvykį: anksčiau jis bendravo su bendraamžiais ir netgi buvo lyderis, tačiau praleidęs klasę pajuto, kad nepritampa prie vyresnių vaikų, kurie iš jo tyčiojosi.^[9] Kačinskių šeimą kaimynai iš Evergreen Parko vėliau apibūdino kaip „pilietiškus žmones“, o vienas iš jų prisiminė, kad tėvai „dėl savo vaikų paaukojo viską, ką turėjo“.^[5] Tiek Teodoras, tiek Davidas buvo protingi, tačiau Teodoras – itin protingas. Kaimynai jį apibūdino kaip protingą, bet vienišą asmenybę.^[5][10] Jo motina prisiminė Teodorą Kačinskį kaip drovų vaiką, kuris nereaguodavo, jei patekdavo į socialinę situaciją.^[11] Vienu metu ji taip nerimavo dėl jo socialinės raidos, kad svarstė galimybę įtraukti jį į Bruno Bettelheim vadovaujamą autistiškų vaikų tyrimą. Ji persigalvojo nedaryti, pamačiusi Bettelheim šaltą būdą.^[12]

Teodoras Kačinskis mokėsi Evergreen Park vidurinėje mokykloje, kurioje jam puikiai sekėsi mokslai. Jis grojo trombonu maršų orkestre, buvo matematikos, biologijos, monetų ir vokiečių kalbos klubų narys.^[13][14] Buvęs bendraklasis sakė: „Į jį niekada nebuvo žiūrima kaip į žmogų, kaip į atskirą asmenybę… Jis visada buvo laikomas, taip jau sakant, vaikščiojančiomis smegenimis.“^[5] Šiuo laikotarpiu jaunas Kačinskis intensyviai domėjosi matematika, valandų valandas praleisdavo studijuodamas ir spręsdamas sudėtingus uždavinius. Jis susidraugavo su grupe bendraminčių berniukų, besidominčių gamtos mokslais ir matematika, kurie dėl pomėgio nešiotis portfelius buvo vadinami briefcase boys (liet. „lagaminiais berniukais“).^[14] Vidurinėje mokykloje Kačinskis akademiniais pasiekimais lenkė bendraklasius. Patekęs į pažangesnę matematikos klasę, jis greitai įvaldė kurso medžiagą. Jis praleido vienuoliktą klasę ir, lankydamas vasaros mokyklą, ją baigė būdamas 15-os. Kačinskis buvo vienas iš penkių savo mokyklos Nacionalinių nuopelnų finalininkų ir buvo paskatintas stoti į Harvardo koledžą.^[13] 1958 m., būdamas 16-os, jis įstojo į Harvardą su stipendija.^[15] Bendraklasis vėliau sakė, kad Kačinskis buvo emociškai nepasirengęs: „Jie supakavo jį ir išsiuntė į Harvardą, kol jis dar nebuvo pasiruošęs… Jis net neturėjo vairuotojo pažymėjimo.“^[5]

Būdamas 16-os pradėjo mokytis matematikos Harvarde. Bendrabučio draugai ir kiti Harvardo studentai Kačinskį apibūdino kaip labai protingą, bet socialiai uždarą žmogų.^[16] 1962 m. įgijo matematikos mokslų daktaro laipsnį, per metus išspręsdamas problemą, kurios net jo mokytojai nesugebėjo išspręsti.

1962 m. Kačinskis įstojo į Mičigano universitetą, kur 1964 m. įgijo matematikos magistro, o 1967 m. – matematikos daktaro laipsnius. Mičiganas nebuvo pirmasis jo pasirinkimas studijuoti aukštojoje mokykloje; jis kreipėsi į Kalifornijos universitetą Berklyje ir Čikagos universitetą, kurie jį priėmė, bet nepasiūlė dėstytojo pareigų ar finansinės paramos. Mičiganas jam pasiūlė 2310 $ metinę stipendiją (2022 m. tai atitinka 21 701 $) ir dėstytojo vietą.^[17] Mičigane Kačinskis specializavosi kompleksinėje analizėje, ypač geometrinių funkcijų teorijoje. Profesorius Peter Duren apie Kačinskį sakė: „Jis buvo neįprastas žmogus. Jis nebuvo panašus į kitus magistrantus. Jis buvo daug labiau susitelkęs į savo darbą. Jis siekė atrasti matematinę tiesą.“ Kitas jo Mičigano matematikos profesorius George Piranian sakė: „Neužtenka pasakyti, kad jis buvo protingas.“^[18] Iš 18 universitete lankytų kursų Kačinskis gavo 1 °F, 5 Bs ir 12 As.

1966 m. Kačinskis keletą savaičių intensyviai fantazavo, kad yra moteris, ir ryžosi pasikeisti lytį. Jis susitarė susitikti su psichiatru, tačiau laukiamajame persigalvojo ir artimiesiems neatskleidė susitikimo priežasties. Vėliau įsiutęs jis svarstė galimybę nužudyti psichiatrą ir kitus žmones, kurių nekentė. Šį epizodą Kačinskis apibūdino kaip „svarbų posūkį“ savo gyvenime^[19][20]: „Jaučiau pasibjaurėjimą tuo, ką mano nekontroliuojamas seksualinis potraukis beveik privertė mane padaryti. Jaučiausi pažemintas ir įnirtingai nekenčiau psichiatro. Kaip tik tada mano gyvenime įvyko esminis lūžis. Tarsi feniksas iš nevilties pelenų išsiveržiau į šlovingą naują viltį.“^[19]

1967 m. Kačinskio disertacija „Boundary Functions“ (liet. „Ribinės funkcijos“) laimėjo Sumnerio B. Myerso premiją už geriausią Mičigano metų matematikos disertaciją.^[5] Daktaro disertacijos konsultantas Allen Shields ją pavadino „geriausia, kokiai kada nors vadovavau“^[17], o disertacijos komiteto narys Maxwell Reade sakė: „Spėju, kad ją suprato ar vertino gal tik 10 ar 12 žmonių šalyje.“^[5][18]

Būdamas 25-erių tapo matematikos asistuojančiu profesoriumi Kalifornijos Berklio universitete. Tačiau jam sunkiai sekėsi bendrauti su auditorija, dėstyti medžiagą ir po dvejų metų darbo iš ten pasitraukė. Taikius ekologinio pasipriešinimo būdus atmetė kaip neveiksmingus moderniai apatiškai visuomenei.

Pasitraukęs iš Berklio universisteto, Teodoras Kačinskis persikėlė į tėvų namus Lombardo mieste, Ilinojuje. Po dvejų metų, 1971 m., jis persikėlė į atokų namelį, kurį pasistatė netoli Linkolno, Montanoje, kur galėjo gyventi paprastą gyvenimą, neturėdamas daug pinigų, elektros ir vandentiekio, dirbdamas atsitiktinius darbus ir gaudamas didelę finansinę paramą iš savo šeimos.^[5] Pirminis Kačinskio tikslas buvo tapti savarankišku, kad galėtų gyventi nepriklausomai. Į miestą jis važinėjo senu dviračiu, o vietinės bibliotekos savanorė pasakojo, kad jis dažnai joje lankydavosi ir skaitydavo klasikinius kūrinius originalo kalba. Kiti Linkolno gyventojai vėliau sakė, kad toks gyvenimo būdas apylinkėse nebuvo neįprastas.

Nuo 1975 m. Kačinskis vykdė sabotažo aktus, įskaitant padegimus ir spąstus, nukreiptus prieš netoli jo namelio esančius pastatus. Jis taip pat atsidėjo sociologijos ir politinės filosofijos skaitymui, įskaitant Jacques Ellul darbus. Kačinskio brolis Davidas vėliau teigė, kad Ellul knyga „Technologinė visuomenė“ „tapo Tedo Biblija“.^[21] 1998 m. Kačinskis pasakojo: „Kai pirmą kartą perskaičiau šią knygą, buvau sužavėtas, nes pagalvojau: „Štai kas sako tai, ką aš jau galvojau.“^[22] Viename interviu po suėmimo jis prisiminė, kaip buvo sukrėstas žygio į vieną iš savo mėgstamų laukinių vietų metu:^[23]

Tai savotiška kalvota vietovė, ne lygi, o kai prieini prie jos krašto, pamatai tokias raguvas, kurios labai stačiai įsirėžia į uolas, panašias į skardžius, ir ten net buvo krioklys. Nuo mano namelio iki jo buvo maždaug dvi dienos žygio pėsčiomis. Tai buvo geriausia vieta iki 1983 m. vasaros. Tą vasarą aplink mano namelį buvo per daug žmonių, todėl nusprendžiau, kad man reikia ramybės. Grįžau į plynaukštę, o kai ten nuvykau, pamačiau, kad jie nutiesė kelią tiesiai per jos vidurį... Tiesiog neįsivaizduojate, kaip mane tai nuliūdino. Po to įvykio nusprendžiau, kad užuot bandęs įgyti papildomų laukinės gamtos įgūdžių, stengsiuosi atsilyginti sistemai. Kerštas. Teodoras Kačinskis

Kačinskį Montanoje ne kartą aplankė jo tėvas, kuriam padarė įspūdį Teodoro laukinės gamtos įgūdžiai. 1990 m. Kačinskio tėvui buvo nustatytas nepagydomas plaučių vėžys ir vėliau tais pačiais metais jis surengė šeimos susitikimą be Kačinskio, kad numatytų savo ateitį.^[13] 1990 m. spalį Kačinskio tėvas nusižudė. 1990 m. surašymo metu Kačinskio namelį surašinėtojas apibūdino taip: jame buvo lova, dvi kėdės, lagaminai, dujinė viryklė ir daug knygų.

• 
  Kačinskio namelis miškuose netoli Linkolno, Montanoje.
• 
  Nedidelis langas virš darbo stalo, kuris tarnavo ir kaip virtuvės stalviršis.
• 
  Rašomoji mašinėlė, kuria parašė manifestą „Pramoninė visuomenė ir jos ateitis“.
• 
  Namelyje FTB aptiko kelias lentynas istorijos, mokslinių bei išgyvenimo gamtoje knygų.
• 
  Du dešimtmečius naudotas gultas.

Nuo 1978 iki 1995 m. Kačinskis paštu išsiuntė arba asmeniškai įteikė daugybę vis sudėtingesnių bombų, nuo kurių iš viso žuvo trys žmonės ir dar 23 buvo sužeisti. Kačinskiui priskiriama šešiolika bombų. Nors sprogstamieji įtaisai bėgant metams labai skyrėsi, daugelio jų viduje buvo užrašyti inicialai „FC“, kurie, kaip vėliau sakė Kačinskis, reiškė „Laisvės klubas“. Įrenginiuose jis tyčia palikdavo klaidinančių užuominų ir itin kruopščiai juos ruošdavo, kad nepaliktų pirštų atspaudų; ant kai kurių įrenginių rasti pirštų atspaudai nesutapo su pirštų atspaudais, rastais ant Kačinskiui priskiriamų laiškų.

Pirmoji Kačinskio pašto bomba buvo nukreipta į Northwestern universiteto medžiagų inžinerijos profesorių Buckley Crist. 1978 m. gegužės 25 d. Čikagos Ilinojaus universiteto automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rastas siuntinys su B. Crist atgaliniu adresu. Siunta buvo „grąžinta“ profesoriui B. Crist, kuriam kilo įtarimų, nes jis jo nesiuntė, todėl jis kreipėsi į universiteto policiją. Pareigūnas Terry Marker atidarė siuntą, kuri sprogo ir sukėlė nedidelių sužalojimų.^[24] 1978 m. gegužę Kačinskis grįžo į Čikagą po sprogdinimo ir kurį laiką ten pasiliko dirbti su tėvu ir broliu putų gumos gamykloje. 1978 m. rugpjūtį brolis jį atleido už tai, kad parašė įžeidžiančius limerikus apie vadovę moterį, su kuria Teodoras Kačinskis tariamai trumpai susitikinėjo.^{[Pastabos 2]} Antrąją bombą T. Kačinskis išsiuntė praėjus beveik metams po pirmosios, vėlgi į Northwestern universitetą. Bomba, paslėpta cigarų dėžutėje ir palikta ant stalo, atidarant ją buvo nežymiai sužeistas magistrantas John Harris.^[24]

1979 m. „American Airlines“ lėktuvo „Boeing 727“, skridusio iš Čikagos į Vašingtoną, krovinių skyriuje buvo padėta bomba. Dėl sugedusio laiko nustatymo mechanizmo bomba nesprogo, tačiau iš jos sklido dūmai, todėl pilotai darė avarinį nusileidimą. Valdžios atstovų teigimu, jei bomba būtų sprogusi, ji būtų turėjus pakaktinai galios „sunaikinti lėktuvą“.^[24] Kitą bombą Kačinskis nusiuntė „United Airlines“ prezidentui Percy Wood.^[25]

1985 m. pabaigoje Sakramento (Kalifornija) parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje padėta vinių ir skeveldrų prikimšta bomba nužudė 38-erių metų kompiuterių parduotuvės savininką Hugh Scrutton. Panašus išpuolis prieš kompiuterių parduotuvę įvyko 1987 m. vasario 20 d. Solt Leik Sityje, Jutos valstijoje. Bomba, užmaskuota kaip medienos gabalas, sužeidė Gary Wright, kai jis bandė ją pašalinti iš parduotuvės stovėjimo aikštelės. Sprogimas nutraukė Gary Wright kairės rankos nervus ir į kūną įskėlė daugiau kaip 200 skeveldrų.^{[Pastabos 3]} Kačinskis buvo pastebėtas padedant bombą Solt Leik Sityje. Dėl to buvo plačiai išplatintas įtariamojo, kaip gobtuvu prisidengusio vyro su ūsais ir aviatoriaus akiniais nuo saulės, eskizas.^[26][27]

Po šešerių metų pertraukos 1993 m. Kačinskis išsiuntė bombą į Kalifornijos universiteto San Franciske profesoriaus Charles Epstein namus. Atidaręs siuntinį Epstein neteko kelių pirštų. Tą patį savaitgalį Kačinskis išsiuntė bombą Jeilio universiteto informatikos profesoriui David Gelernter. Gelernter neteko regėjimo viena akimi, klausos viena ausimi ir dalies dešinės rankos.^[24]

1994 m. „Burson-Marsteller“ vadovas Thom Mosser žuvo atidaręs į jo namus Naujajame Džersyje paštu atsiųstą bombą. Laiške dienraščiui „The New York Times“ Kačinskis rašė, kad bombą atsiuntė dėl Mosser darbo taisant „Exxon“ įvaizdį visuomenėje po „Exxon Valdez“ naftos išsiliejimo. Po to 1995 m. žuvo medienos pramonės lobistinės grupės „California Forestry Association“ prezidentas Gilbert Brent Murray, kuris buvo nužudytas pašto bomba, adresuota ankstesniam prezidentui William Dennison, išėjusiam į pensiją. Netrukus po to grasinantį laišką gavo Masačusetso technologijos instituto genetikas Phillip Sharp.^[24]

T. Kačinskį išaiškinti padėjo brolis, kuriam FTB buvo garantuotas, tačiau vėliau atšauktas, anonimiškumas. FTB jį susekė ir suėmė 1996 m. Montanos trobelėje. Nors teismo medicinos ekspertai Kačinskiui nustatė paranoidinę šizofreniją, jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas kalėjimui iki gyvos galvos be galimybės prašyti amnestijos. Kalėjime jis pagarsėjo ir kaip rašytojas, parašęs ir savo atsiminimus „Tiesa prieš melus“ (Truth Against Lies).

1995 m. Teodoras Kačinskis išsiuntė keletą laiškų žiniasklaidos priemonėms, kuriuose išdėstė savo tikslus ir pareikalavo, kad vienas iš didžiausių dienraščių pažodžiui išspausdintų jo 35 000 žodžių rankraštį „Pramoninė visuomenė ir jos ateitis“ (angl. Industrial Society and Its Future) ir pareiškė, kad „atsisakys terorizmo“, jei šis reikalavimas bus įvykdytas.^[28][29][30] Buvo ginčijamasi, ar Unimomberio veikalas turėtų būti paskelbtas, tačiau generalinė prokurorė Janet Reno ir FTB direktorius Louis Freeh rekomendavo paskelbti dėl susirūpino visuomenės saugumu ir tikėdamiesi, kad atsiras skaitytojas, galintis nustatyti autoriaus tapatybę. Bob Guccione iš „Penthouse“ savanoriškai pasisiūlė jį paskelbti. Kačinskis atsakė, kad „Penthouse“ yra mažiau „gerbtinas“ nei „The New York Times“ ir „The Washington Post“, ir pridūrė, kad, „norėdami padidinti mūsų šansus, jog mūsų medžiaga bus išspausdinta kokiame nors „grebtiname“ periodiniame leidinyje“, jis pasilieka „teisę padėti vieną (ir tik vieną) bombą, skirtą nužudyti, po to, kai bus išspausdintas mūsų rankraštis, jei „Penthouse“ išspausdins dokumentą vietoj „The Times“ ar „The Post“.^[31] 1995 m. rugsėjo 19 d. „The Washington Post“ išspausdino veikalą.^[32][33]

Rašydamas rankraštį Kačinskis naudojosi rašomąja mašinėle, vietoj kursyvo rašydamas ištisus žodžius didžiosiomis raidėmis, kad juos pabrėžtų. Jis save visada įvardijo kaip „mes“ arba „FC“, tačiau įrodymų nėra, kad su kuo nors jis būtų bendradarbiavęs.

„Pramoninė visuomenė ir jos ateitis“ prasideda Teodoro Kačinskio teiginiu: „Pramonės revoliucija ir jos padariniai buvo katastrofa žmonijai.“^[34] Jis rašė, kad technologijos destabilizuoja visuomenę, daro gyvenimą nevisavertį ir sukelia visuotines psichologines kančias. Kačinskis teigė, kad dėl technologinės pažangos dauguma žmonių laiką leidžia užsiimdami nenaudingais dalykais, kuriuos jis vadina „surogatinėmis veiklomis“, kai žmonės siekia dirbtinių tikslų kaip mokslinį darbą, pramogų vartojimą, politinį aktyvizmą ir sporto komandų palaikymą. Jis prognozavo, kad tolesnė technologijų pažanga lems plataus masto žmonių genų inžineriją ir kad žmonės bus pritaikyti socialinių sistemų poreikiams tenkinti, o ne atvirkščiai. Kačinskis manė, kad technologinę pažangą galima sustabdyti, priešingai nei mano žmonės, kurie, anot jo, supranta neigiamą technologijų poveikį, tačiau pasyviai priima ją kaip neišvengiamą. Jis ragino grįžti prie primityvaus gyvenimo būdo. Teodoro Kačinskio civilizacijos kritika turi panašumų su anarchoprimityvizmu, tačiau jis pats atmetė ir kritikavo anarchoprimityvistines pažiūras.^[35][36][37]

Kačinskis teigė, kad žmogaus laisvės erozija yra natūralus pramoninės visuomenės padarinys, nes „sistema, norėdama funkcionuoti, turi griežtai reguliuoti žmogaus elgesį“^[38], o sistemos reforma neįmanoma, nes drastiški jos pokyčiai nebūtų įgyvendinti, kadangi sutrikdytų sistemą. Kačinskis prognozavo, kad sistema žlugs, jeigu jai nepavyks pasiekti reikšmingos kontrolės, ir tikėtina, kad šis klausimas bus išspręstas per artimiausius 40–100 metų.^[39] Jis teigė, kad tų, kurie priešinasi pramoninei visuomenei, užduotis – skatinti įtampą visuomenėje bei propaguoti antitechnologinę ideologiją, siūlančią gamtos „priešingą idealą“. Kačinskis toliau teigė, kad revoliucija bus įmanoma tik tada, kai pramoninė visuomenė bus pakankamai nestabili.^[40][41]

Didelė manifesto dalis skirta kairiajai politikai aptarti, daugelį visuomenės problemų Kačinskis priskyrė leftistams. Jis apibrėžė leftistus kaip „daugiausia socialistus, kolektyvistus, „politiškai korektiškus“ tipus, feministes, gėjus ir neįgaliuosius, gyvūnų teisių gynėjus ir pan.“^[42] Jis manė, kad leftizmą visų pirma lemia per didelė socializacija ir nepilnavertiškumo jausmas, ir šaipėsi iš jo kaip „vienos iš labiausiai paplitusių mūsų pasaulio beprotybės apraiškų“.^[43] Kačinskis pridurė, kad toks judėjimas, kokį jis įsivaizduoja, turi būti antileftistinis ir susilaikyti nuo bendradarbiavimo su kairiaisiais, nes, jo nuomone, „leftizmas ilgainiui nesuderinamas su laukine gamta, žmogaus laisve ir šiuolaikinių technologijų eliminavimu“.^[44] Jis taip pat kritikavo konservatorius, vadindamas juos „kvailiais, kurie verkšlena dėl tradicinių vertybių nykimo, tačiau … entuziastingai remia technologinę pažangą ir ekonominį augimą“^[45], t. y. dalykus, kurie, jo teigimu, lėmė šį nykimą.

Jei tai bepročio darbas, tai daugelio politinių filosofų – Žano Žako Ruso, Tomo Peino, Karlo Markso – darbai vargu ar yra protingesni. Kalifornijos universiteto politikos mokslų profesorius James Q. Wilson [46]

„Wired“ straipsnyje „Kodėl ateičiai mūsų nereikia“ (angl. Why the future doesn’t need us) Kačinskį paminėjo Bill Joy, teigdamas, kad Kačinskis „yra aiškus luditas, tačiau vien tai pasakius, jo argumentų atmesti negalime“.^[47] 2000 m. „Pramoninė visuomenė ir jos ateitis“ tebebuvo įtraukta į JAV koledžų skaitymo sąrašus, o žaliųjų anarchistų ir ekoekstremistų judėjimai ėmė labai vertinti Kačinskio raštus, manifestas rado nišą tarp technologijų kritikų, tokių kaip spekuliatyviosios literatūros ir anarchoprimityvistų bendruomenės.^[48][49] Nuo 2000 m. „Labadie Collection“ kartu su kitais „Unabomberio“ raštais, laiškais ir dokumentais saugoma ir manifesto kopija. Nuo to laiko jie tapo vienu populiariausių archyvų specialiosiose kolekcijose.^[50]

2010 m. Profesorius Jean-Marie Apostolidès kėlė klausimus dėl Teodoro Kačinskio pažiūrų skleidimo etikos.^[51]

2018 m. žurnalas „New York“ rašė, kad manifestu vėliau susidomėta nihilistų, anarchoprimityvistų, ekoekstremistų ir konservatyvių intelektualų ratuose.^[48]

2020 m. gruodį Čarlstono tarptautiniame oro uoste suimtas vyras, apkaltintas „perdavimu melagingos informacijos apie bandymą panaudoti sprogstamąjį įrenginį“ po melagingo grasinimo apie bombos turėjimą. Buvo rasta, kad jis turėjo „Unabomberio manifestą“.^[52]

• Kaczynski, Theodore (1964). „Another Proof of Wedderburn's Theorem“. American Mathematical Monthly. 71 (6): 652–653. doi:10.2307/2312328.
• Kaczynski, Theodore (1964). „Advanced Problem 5210“. American Mathematical Monthly. 71 (6): 689. doi:10.2307/2312349.
• Kaczynski, Theodore (1965). „Distributivity and (−1)x = −x (Advanced Problem 5210, with Solution by Bilyeu, R.G.)“. American Mathematical Monthly. 72 (6): 677–678. doi:10.2307/2313887.
• Kaczynski, Theodore (1965). „Boundary Functions for Functions Defined in a Disk“. Journal of Mathematics and Mechanics. 14 (4): 589–612.
• Kaczynski, Theodore (1966). „On a Boundary Property of Continuous Functions“. Michigan Mathematical Journal. 13 (3): 313–320. doi:10.1307/mmj/1031732782.
• Kaczynski, Theodore (1967). „Boundary Functions“ (PDF). University of Michigan. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba) Kačinskio doktorantūros disertacija.
• Kaczynski, Theodore (1968). „Note on a Problem of Alan Sutcliffe“. Mathematics Magazine. 41 (2): 84–86. doi:10.2307/2689056.
• Kaczynski, Theodore (1969). „Boundary Functions for Bounded Harmonic Functions“ (PDF). Transactions of the American Mathematical Society. 137: 203–209. doi:10.2307/1994796.
• Kaczynski, Theodore (1969). „Boundary Functions and Sets of Curvilinear Convergence for Continuous Functions“ (PDF). Transactions of the American Mathematical Society. 141: 107–125. doi:10.2307/1995093.
• Kaczynski, Theodore (1969). „The Set of Curvilinear Convergence of a Continuous Function Defined in the Interior of a Cube“ (PDF). Proceedings of the American Mathematical Society. 23 (2): 107–125. doi:10.2307/2037166.
• Kaczynski, Theodore (1971). „Problem 787“. Mathematics Magazine. 44 (1): 41. doi:10.2307/2688865. Sudėtingas geometrijos uždavinys.

• Kaczynski, Theodore (1995). Industrial Society and Its Future (anglų). The Washington Post.
• Kaczynski, Theodore (2008). The Road to Revolution (anglų). Éditions Xenia. ISBN 9782888920656.
• Kaczynski, Theodore (2010). Technological Slavery (anglų). Feral House. ISBN 9781932595802.
  • Kaczynski, Theodore (2022). Technological Slavery: Volume 1 (anglų) (enhanced 4th leid.). Fitch & Madison Publishers. ISBN 9781944228033.
• Kaczynski, Theodore (2016). Anti-Tech Revolution: Why and How (anglų). Fitch & Madison Publishers. ISBN 9781944228002.
  • Kaczynski, Theodore (2020). Anti-Tech Revolution: Why and How (anglų) (revised and expanded 2nd leid.). Fitch & Madison Publishers. ISBN 9781944228026.

• Kaczynski, Theodore (1995). Industrial Society and Its Future (PDF) (anglų).
• Hickey, Eric W., red. (2003). Encyclopedia of Murder and Violent Crime 1st Edition (anglų). New California: Sage Publications. ISBN 9780761924371.
• Chase, Alston (2004). A Mind for Murder: The Education of The Unabomber and the Origins of Modern Terrorism (anglų). New York: W. W. Norton & Company. ISBN 9780393325560.
• Karr-Morse, Robin (2012). Scared Sick: The Role of Childhood Trauma in Adult Disease (anglų). New York: Basic Books. ISBN 9780465013548.

Vikiteka: Theodore Kaczynski – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Theodore Kaczynski

• Teodoro Kačinskio manifestas „Pramoninė visuomenė ir jos ateitis“ originalia kalba (anglų).