[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Termezas

Koordinatės: 37°13′00″ š. pl. 67°16′00″ r. ilg. / 37.21667°š. pl. 67.26667°r. ilg. / 37.21667; 67.26667 (Termezas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Termezas
uzb. Termiz, Термиз
Chakimo at Termizio mauzoliejus
Termezas
Termezas
37°13′00″ š. pl. 67°16′00″ r. ilg. / 37.21667°š. pl. 67.26667°r. ilg. / 37.21667; 67.26667 (Termezas)
Laiko juosta: (UTC+5)
Valstybė Uzbekijos vėliava Uzbekija
Vilajetas Surchandarjos vilajetas
Rajonas rajonas
Gyventojų (2007) 140 400
Altitudė 302 m
Vikiteka Termezas

Termezas (uzb. Termiz/Термиз, pers. ترمذ = Termez) − miestas pietų Uzbekistane, dešiniajame Amudarjos krante (prie jos intako Surchandajos žiočių), Afganistano pasienyje. Surchandarjos vilajeto centras. Geležinkeliai ir keliai į Dušanbę, Kuliobą, Karšį. Per Amudarją į Afganistaną nutiestas Draugystės tiltas, kuriuo eina kelias ir geležinkelis į Mazari Šarifą. Yra karinis aerodromas. Upių uostas.[1]

Medvilnės valymas, mėsos, pieno pramonė. Veikia pedagoginis institutas, teatras, krašto muziejus.

Kada įkurtas Termezas (senasis miestas buvo nutolęs kelis kilometrus į rytus nuo dabartinio) nėra žinoma. Dabartinis pavadinimas atėjo iš sogdų kalbos pavadinimo Tarmiδ, šis savo ruožtu iš senovės iranėnų tara-maiθa-, kuris reiškia „perėjimo vieta“, mat ties Termezu buvo svarbi persikėlimo per Amudarją vieta.

Jau VI a. pr. m. e. Achemenidai jį laikė senu miestu. 327 m. pr. m. e. miestą užkariavo Aleksandras Makedonietis ir pavadino Aleksandrija. Graikų-baktrų karalystės laikais buvo vadinamas Demetriu, o Kušano imperijos laikais − Talimiu arba Tamiu. Tuo metu čia plito budizmas. V−VI a. miestą valdė Heftalitai, vėliau Sasanidai. VII a. susikūrė vietinė Termezšachų dinastija. 705 m. Termezą užėmė arabai. IX−XII a. Termezas buvo svarbiu prekybos, amatų, mokslo, kultūros centru, miestą supo 10 km ilgio siena su 9 vartais. Miesto klestėjimas baigėsi 1220 m. kai jį sugriovė mongolų ordos.

Miestas atstatytas XIII a. pab. dešiniajame Surchandarjos krante, tačiau palaipsniui buvo apleistas. XVIII a. aplink senojo miesto griuvėsius tebuvo keletas kišlakų. 1893 m. teritorija atiteko Rusijos imperijai ir ši ėmėsi statyti uostą ir karinę bazę. 1928 m. Patagisaro kišlakui suteiktas senovinio Termezo miesto vardas, o 1929 m. − miesto statusas. Tarybiniais metais išvystyta pramonė. TSRS-Afganistano karo metu Termezas buvo strateginis karinis postas armijos perkėlimui į Afganistaną.

  • FK Surxon futbolo klubas,
  • „Alamyšo“ stadionas, kurio talpa 6 tūkst. žiūrovų.
Sultono Saodato mauzoliejus

Termezas turi turtingą architektūrinį paveldą: IIII a. budistų šventykla oloje, XIXV a. sufijaus Chakimo at Termizio mauzoliejus, XIXVII a. Sultono Saodato mauzoliejų kompleksas, IXX a. Kyrkyzo rūmai, XVI a. Kokildoro mauzoliejaus chanaka ir kt. 20 km į vakarus nuo miesto Amudarjoje yra Aral Paigambaro salos draustinis. Už 60 km nuo Termezo yra turtinga architektūra pasižymintis Šerabado miestas.

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.