Tatula
| Tatula | |
|---|---|
 Tatula prie Pabiržės
| |
| Ilgis | 64,7[1] km |
| Baseino plotas | 453,4[1] km² |
| Vidutinis debitas | 2,62 m³/s |
| Ištakos | Vabalninko seniūnija |
| Žiotys | Mūša |
| Šalys | Lietuva |
Tatula – upė Šiaurės Lietuvoje, daugiausia Biržų rajone; Mūšos dešinysis intakas. Prasideda Čypėnų apylinkėse, Vabalninko seniūnijoje. Pradžioje teka į pietvakarius, užkabina Kupiškio rajono pakraštį. Vėliau pasuka į šiaurę, vidurupyje sudaro Pasvalio-Biržų rajonų ribos atkarpą. Žemupyje vėl pasuka į pietvakarius, Pasvalio rajone, į vakarus nuo Raubonių įteka į Mūšą.
Didžiausi intakai: Skriaudžius, Upytė, Berlė, Ūgė (kairieji), Vabala, Daudžgirių upelis, Juodupė (dešinieji).
Vyraujantis slėnio plotis 0,3-0,5 km. Aukštupio vaga sureguliuota, vasarą išdžiūsta. Žemupio šlaitai versmėti. 3 km žemupio vagos ruožas įėjo į Kirdonių-Tatulos draustinį[2]. Kirdonių–Tatulos geologinis draustinis panaikintas 1992 m. įkūrus Biržų regioninį parką. Ties Daudžgirių kaimu Biržų rajone Tatula įteka į Biržų regioninio parko teritoriją. Čia prasideda Tatulos kraštovaizdžio draustinis, kuris tęsiasi iki Ąžuolpamūšės piliakalnio netoli Tatulos žiočių.
Upėvardis (dar žinomas kaip Tatala, Tatalas, Tatulė) neaiškios kilmės; bandoma sieti su tatėti („barškėti, paukšėti“), tatenti („šaudyti“), tatinti („mušti“).[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Aplinkos apsaugos agentūra: Mūšos pabaseinis. Nuoroda tikrinta 2009-02-04.
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija, IV t., 277 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 341
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Totoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 433 psl. (lenk.)