Rygos įlanka
| Rygos įlanka | |
|---|---|
 | |
 | |
| Vandenyno baseinas | Atlanto vandenyno |
| Plotas | 16 300 km² |
| Vidutinis gylis | 26 m |
| Didžiausias gylis | 67 m |
| Tūris | 424 km³ |
| Įteka | Dauguva, Pernu, Lielupė, Gauja, Salaca |
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka; latv. Rīgas līcis; est. Liivi laht) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Rygos įlanka įsiterpusi į sausumą 174 km. Plotas 16 300 km², didžiausias gylis 67 m.[1]
Nuo Baltijos jūros Rygos įlanką skiria Saremos ir Muhaus salos, o su jūra jungia Irbės, Soelos ir Muhaus sąsiauriai.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarptautinė hidrografijos organizacija apibrėžia Rygos įlankos vakarinę ribą kaip „liniją, einančią nuo Uovišių gyvenvietės Latvijoje (57°34’N), iki piečiausio Saremos salos taško. Paskui riba eina per šią salą iki Pamanos gyvenvietės (22°34’E), iš ten iki Enmastės rago ir po to iki piečiausio Hijumos salos taško, paskui per Hijumą iki Takhkunos rago, šiauriausio įlankos taško, ir galų gale, iki Spithamio rago Estijoje“.[2]
Šiaurės rytuose išskiriama Pernu įlanka.
Svarbiausi miestai prie įlankos yra Ryga, Pernu. Kurortai prie Rygos įlankos - Jūrmala, Saulkrastai, Kuresarė. Svarbiausios į įlanką įtekančios upės yra Dauguva, Pernu, Lielupė, Gauja ir Salaca.
Salos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės salos įlankoje yra Sarema, Kihnu, Ruhnu ir Abrukos salos, kurios visos priklauso Estijai. Kihnu sala apima 16,4 km² plotą. Dėl Saremos salos apribojamo Baltijos jūros vandenų maišymosi Rygos įlankos vanduo yra šiek tiek mažiau sūrus, negu kitur Baltijos jūroje.
Druskingumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rygos įlanka turi labai panašią druskos koncentraciją kaip ir Baltijos jūroje, 3,5-6,0 promilių (tūkstantųjų dalių).[1] Gėlas vanduo turi 0,5 promilės, o paprastas jūros vanduo – apie 30 promilių. Druskos stratifikacinis sluoksnis yra randamas vidutiniškai 70 m gylyje.[3]
Užšalimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gruodžio-kovo mėnesiais užšąla.[1] Taip yra dėl nedidelio druskingumo ir dėl įlankos uždarumo, kuris lemia mažesnį vandens judėjimą. Žiemą daug žmonių vaikšto įlankos ledu. Didžiausias ledo storis (90 cm) užfiksuotas 1941–1942 m. žiemą.[4] Poledinė žūklė yra tradicinis pakrančių gyventojų verslas. Ji yra populiari ir šiandien.
Vėlyvą 2013 m. kovą, dėl atsiskiriančių ledo lyčių nuo ledo teko gelbėti apie 200 žmonių.[5]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmojo pasaulinio karo metu Rygos įlankoje vyko:
- Rygos įlankos gynybos operacija (1915 m. rugpjūčio mėn.), kurios metu Rusijos laivynas bandė sutrukdyti į įlanką patekti Vokietijos kariniam laivynui;
- Operacija "Albionas" (1917 m. rugsėjo-spalio mėn.), kurios metu Vokietijos karinis laivynas ir armija užėmė Vakarų Estijos salyną.
Antrojo pasaulinio karo metu Rygos įlankoje vyko:
- Operacija "Beovulfas" (1941 m. rugsėjis), kurios metu Vokietija užėmė Saremos salą
- Moonzundo desantinė operacija (1944 m. rugsėjis-lapkritis), kurios metu Sovietų sąjunga užėmė Saremą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Rygos įlanka. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ „Limits of Oceans and Seas, 3rd edition“ (PDF). International Hydrographic Organization. 1953. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-10-08. Nuoroda tikrinta 6 February 2010.
- ↑ C.Michael Hogan. 2011. Gulf of Riga. Encyclopedia of Earth. Eds. P.Saundry & C.J.Cleveland. National Council for Science and the Environment. Washington DC.
- ↑ The Gulf of Riga Archyvuota kopija 2021-08-12 iš Wayback Machine projekto., estonica.org
- ↑ „Gelbėjimo operacija Latvijoje: ant dviejų atskilusių ledo lyčių – daugiau kaip 200 žmonių“. www.DELFI.lt. Delfi. BNS. 2013-03-29. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.