[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Rimietis

Koordinatės: 54°17′50″ š. pl. 23°30′27″ r. ilg. / 54.29722°š. pl. 23.50750°r. ilg. / 54.29722; 23.50750
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rimietis
Vieta Lazdijų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 1,394 km²
Kranto linijos ilgis 7,21 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 3,0 m
Didžiausias gylis 6,8 m
Įteka Raišupis, Balinė, R-1, 7 bevardžiai upeliai
Išteka Kirsna
Žemėlapis rodantis vietą.
Rimietis
Koordinatės 54°17′50″ š. pl. 23°30′27″ r. ilg. / 54.29722°š. pl. 23.50750°r. ilg. / 54.29722; 23.50750

Rimietis – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 7 km į šiaurę nuo Lazdijų[1]. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus – 2,02 km, plotis – iki 1,26 km. Altitudė 111,5 m. Giliausia ežero vieta (6,8 m) yra vakaruose. Kranto linija, kurios ilgis yra 7,8 km, labai vingiuota. Krantai žemi, daug kur pelkėti (ypač pietuose, rytuose), vakaruose aukštėlesni. Ežero pakrantės gausiai užžėlę švendrais, nendrėmis, plūdėmis, meldais, lūgnėmis. Apyežerėje daugiausia pievos ir laukai, pavieniai medžiai. Atabradas dumblingas, tik vakaruose smėlėtas.

Iš ežero išteka Šešupės intakas Kirsna, įteka Raišupis (Lazdija), Balinė ir keletas upelių. Balinės upelio įtekėjimo įlankos išplatėjusiame gale susiformavo naujas ~ 11 ha ežeras, užakus tos įlankos protakai su Rimiečio ežeru (anksčiau ežero plotas buvo ~ 1,7 km²).

Ežere veisiasi kuojos, karšiai, raudės, aukšlės, lynai, lydekos ir ešeriai.

Į rytus nuo Rimiečio ežero telkšo Bakšių, Teizininkų, Teizų ežerai. Pietvakariniame ežero krante įsikūręs Rimiečio kaimas ir Neravai, šiaurėje – Šilėnai, rytuose – Kurdimakščiai. Seniau buvo ornitologiniu draustiniu.[2]

Vandenvardis Ri̇̀mietis kildinamas iš žodžio rimti („tilti, ramintis, būti ramiam“).[3]

Rimiečio ežeras (rus. озеро Риметя) minimas Lietuvos Metrikoje (1514–1523 m. Jurgiui Radvilai dovanotų Seirijų žemių akte).

  1. http://ezerai.vilnius21.lt/rimietis-v6707.html
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 550
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 277