Raudonoji gvardija (Suomija)

Raudonoji gvardija (suom. Punakaarti, šved. Röda gardet) – sukarintas Suomijos darbininkų judėjimo padalinys XX a. pradžioje. Pirmoji Raudonoji gvardija buvo įkurta 1905 m. Rusijos revoliucijos metu, bet po metų buvo išformuota. Po 1917 m. vasario revoliucijos Rusijoje Raudonoji gvardija buvo atkurta, o 1918 m. Suomijos pilietiniame kare ji sudarė Raudonosios Suomijos armiją. Pilietinio karo pradžioje bendras Raudonosios gvardijos karių skaičius siekė apie 30 000, o vykstant konfliktui – nuo 90 000 iki 120 000 karių. Į šį skaičių įėjo daugiau kaip 2 000 Raudonosios gvardijos moterų. 1918 m. gegužės mėn. baltieji į nelaisvę paėmė iki 80 000 raudonųjų, iš kurių 12 000–14 000 mirė belaisvių stovyklose dėl egzekucijų, ligų ir prastos mitybos. Dauguma raudonųjų galiausiai buvo paleisti 1918 m. pabaigoje.

Po baltųjų pergalės Suomijoje nemažai Raudonųjų gvardiečių pasitraukė į Rusijos kontroliuojamas teritorijas. Raudonosios gvardijos daliniai tarnavo 7-ojoje Raudonojoje armijoje, kai ji kovojo Estijoje. Ten Suomijos raudonarmiečiai susidūrė su Suomijos baltaisiais savanoriais, kovojusiais už Estiją.^[1]