Romanas Sanguška

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Romanas Sanguška
Sanguškos
Herbas „Pogon“
Gimė	1537 m.
Mirė	1571 m. gegužės 12 d. (~34 metai)
Tėvas	Teodoras Sanguška
Motina	Ana Brankovič

Kunigaikštis Romanas Teodoras Sanguška (1537 − 1571 m. gegužės 12 d.) − LDK karinis ir valstybinis veikėjas, Braclavo vaivada, Lietuvos lauko etmonas (1569—1571).

Romano Sanguškos tėvas, Teodoras Andrejevičius buvo Voluinės žemės maršalka ir Braclavo ir Vinicos seniūnu. Motina − iš Brankovičių giminės. Jis buvo antrasis sūnus (iš trijų). Vyresnysis brolis jo buvo Žitomiro, Čerkasų ir Kanevo seniūnas Dimitras. Tokiu būdu, jau jauname amžiuje Sanguškos užėmė svarbias valstybines pareigas.

Vyrų likimas iš kunigaikščių Sanguškų šeimos buvo nelaimingas − jie mirdavo jauni. Jauname amžiuje 1517 mirė Romano dėdė − Braclavo, Vinicos ir Zvenigorodo seniūnas, Romanas Andrajevičius. Sąlyginai jaunas mirė ir Romano tėvas 1547 metais, o Romano motina − Ana, netrukus ištekėjo už taip pat Voluinės magnato Mikalojaus Andrejevičiaus Zbaražskio.

Romanas Sanguška išsilavinimą gavo karaliaus rūmuose. Karalius Žygimantas Augustas 1567 metais apie Sangušką rašė viename iš savo raštų, kad jis „beveik nuo savo vaikystės … paimtas į mūsų apartamentus“. Daug laiko jaunuolis skyrė karinei tarnybai, kurioje po to išgarsėjo. 17 metų Romanas Sanguška, po savo brolio tragiškos žūties, tapo šeimos galva. Tuo pačiu metu vadovaujant savo kariniam būriui, surinkto iš bajorų Sanguškų šeimos dvaro žemių, Romanas Sanguška nuo 1555 metų įstojo į tarnybą sutinkamai su karaliaus universalais. Tais pačiais metais Sanguška išvyko į Kijevą vadovaujant etmonui Mikaklojui Radvilai, kad apginti miestą nuo galimo rusų užpuolimo.

• Marcin Spórna. Słownik najsłynniejszych wodzów i dowódców polskich. Kraków 2006. ISBN 83-7435-094-6
• Mariusz Machynia. Sanguszko (Sanguszkowicz) Roman, kniaź z linii niesuchojesko-łokackiej (ok. 1537–1571) / Polski Słownik Biograficzny. − Wrocław — Warszawa − Kraków: Zakład Narodowy Imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1993.− Tom XXXIV/4. − Zeszyt 143.− S. 500–505 (lenk.).

Ž • A • R LDK lauko etmonai Jurgis Radvila· Andrius Nemirovičius· Grigalius Chodkevičius· Romanas Sanguška· Kristupas Radvila Perkūnas· Jonas Karolis Chodkevičius· Kristupas Radvila Jaunasis· Jonušas Kiška· Jonušas Radvila· Vincentas Gosievskis· Mykolas Kazimieras Pacas· Vladislovas Valavičius· Mykolas Kazimieras Radvila· Kazimieras Jonas Sapiega· Jonas Jackus Oginskis· Juozapas Boguslavas Sluška· Mykolas Servacijus Višnioveckis· Grigalius Antanas Oginskis· Mykolas Servacijus Višnioveckis· Liudvikas Pociejus· Stanislovas Ernestas Denhofas· Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė· Mykolas Masalskis· Aleksandras Mykolas Sapiega· Juozapas Sosnovskis· Liudvikas Tiškevičius· Simonas Kosakovskis· Juozapas Zabiela

Ž • A • R Braclavo vaivados Romanas Sanguška (1566–1571) • Andrejus Višnioveckis (1571–1576) • Jonušas Zbaražskis (1576–1608) • Janas Potockis (1608–1611) • Jokūbas Potockis (1611–1613) • Aleksandras Zaslavskis (1615–1628) • Steponas Potockis (1628–1631) • Stanislovas Ravera Potockis (1631–1636) • Lukas Žalkiauskas (1636) • Mikalojus Potockis (1636–1646) • Dominykas Aleksandras Kazanovskis (1646–1648) • Adomas Kisielis (1648–1649) • Vladislovas Miškovskis (1649–1650) • Stanislavas Lanckoronskis (1650–1652) • Petras Potockis (1652–1657) • Mykolas Jurgis Čartoriskis (1658–1661) • Andžejus Potockis (1662–1663) • Jonušas Potockis (1673–1675) • Konstantinas Kristupas Višnioveckis (1677–1678) • Martynas Zamoiskis (1678–1682) • Mikalojus Leonas Sapiega (1683–1685) • Jonas Kristupas Gninskis (1685–1694) • Martynas Chamentovskis (1694–1704) • Jonas Aleksandras Konecpolskis (1704–1719) • Mykolas Steponas Jordanas (1719–1739) • Stanislavas Svidzinskis (1739–1754) • Jonas Kajetonas Jablonovskis (1754–1764) • Stanislovas Liubomirskis (1764–1772) • Motiejus Lanckoronskis (1772–1789) • Martynas Grocholskis (1790–1795)