Pretoriumas

Pretoriumas (lot. praetorium, prœtorium or pretorium), kartais pretorijus – Romos kariuomenės junginio vado palapinė ar namas junginio įtvirtintoje stovykloje (lot. castra). Vėliau – Romos provincijos valdytojo prokuratoriaus rezidencija, o dar vėliau, Bizantijos imperijoje, gr. praitōrion buvo miesto valdytojo rezidencija.

Žodis pretoriumas atsirado iš civilinio valdininko pretoriaus titulo.

Pradžioje pretoriumas buvo erdvi aikštė, kurios kraštinė buvo apie 200 pėdų (~60 m) kastros centre. Joje stovėjo^[1]:

• pretoriaus palapinė (lot. tabernaculum)
• stovyklos altorius, kur pretorius aukodavo. Stovėdavo prieš pretoriaus būstą.
• pranašavimo vieta (lot. augurale), kur ieškodavo palankių ženklų. Kairiau pretoriaus būsto.
• tribunolas (lot. tribunal) – sukastas pakilumas, nuo kurio pretorius kreipdavosi į kareivius ar kur jis teisdavo. Būdavo dešiniau pretoriaus būsto.

Pretoriumu vadindavo ir romėnų karvedžio karininkus padėjėjus ir iš jų sudarytą karo tarybą. Imperatoriaus štabas taip pat buvo vadinamas pretoriumu.

Vėliau pretoriumu vadino ir pretorionų gvardijos stovyklą prie Romos bei pačią pretorionų gvardiją.

• Praetorium Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. In: Smith W. (1870) Dictionary of Greek and Roman Antiquities