Pietų Šetlando salos

Pietų Šetlando salos (angl. South Shetland Islands) – salynas Atlanto vandenyno pietuose, Antarktyje, 150 km į šiaurę nuo Antarktidos pusiasalio. Plotas 3687 km². Sudaro 11 stambių ir keletas mažų salų. Pagrindinės salos: Karaliaus Jurgio, Livingstono, Dramblių, Sniego, Roberto. 80-90 % salų paviršiaus pastoviai dengia ledas. Aukščiausia salyno vieta – Fosterio kalnas (2105 m) Smito saloje. Klimatas vėsus, drėgnas ir vėjuotas. Vasarą vidutinė temperatūra siekia 1,5 °C, žiemą -5 °C. Vulkanizmas.

Į Šetlando salas pretenzijas pareiškusios šios valstybės: Argentina (nuo 1943 m.), Čilė (nuo 1940 m.) ir JK (nuo 1908 m.).

Šetlando salose įsikūrę daug mokslinių tyrimų stočių:

• Argentina – Chubanio bazė (1953 m.)
• Bulgarija – Šv. Klemento Ochridiečio bazė (1988 m.)
• Brazilija – Komandantės Ferazo bazė (1984 m.)
• Čilė – Eduardo Frėjaus bazė (1969 m.)
• Čilė – Chulijo Eskudero bazė (1884 m.)
• Čilė – Arturo Prato bazė (1947 m.)
• Čilė/JAV – Širefo bazė (1990 m.)
• Kinija – Didžiosios Sienos stotis (1985 m.)
• Ekvadoras – Pedro Visentės Maldonado bazė (1990 m.)
• Ispanija – Chuano Karloso I bazė (1988 m.)
• Ispanija – Gabrielio de Kastilijos bazė (1989 m.)
• Pietų Korėja – Karaliaus Sedžongo stotis (1988 m.)
• Peru – Maču Pikču tyrimų stotis (1989 m.)
• Lenkija – Henriko Arktovskio Lenkijos antarktinė stotis (1977 m.)
• Rusija – Belinshauzeno stotis (1968 m.)
• Urugvajus – Artigaso bazė (1984 m.)

• L. L. Ivanov. Antarctica: Livingston Island and Greenwich, Robert, Snow and Smith Islands. Scale 1:120000 topographic map. Troyan: Manfred Wörner Foundation, 2009. ISBN 978-954-92032-6-4

Vikiteka: Pietų Šetlando salos – vaizdinė ir garsinė medžiaga