Peršėkė

Apie kaimą žr. Peršėkė (kaimas).

Peršėkė
Pėsčiųjų tiltas per Peršėkę prie Balbieriškio kapinių
Ilgis	66 km
Baseino plotas	542 km²
Vidutinis debitas	3,6 m³/s
Ištakos	Gervėnų apylinkės
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Peršėkė

Peršėkė – upė pietų Lietuvoje; kairysis Nemuno intakas. Prasideda Gervėnų kaimo apylinkėse Lazdijų rajone. Aukštupyje prateka Obelijos ežerą, toliau teka į šiaurės vakarus. Už Gluosinės žiočių pasuka į šiaurės vakarus. Pačiame žemupyje teka į šiaurę, įteka į Nemuno kilpą ties Balbieriškiu.

Intakai: Metelytė, Atesė, Gluosinė, Varputys, Rudė, Kamaria, Vaičiukupis (kairieji), Paežerėlė, Rudė II, Dūmė (dešinieji).

Peršekės baseine telkšo nemažai ežerų – Obelija, Metelys, Atesys, Angininkų ežeras. Būdingas slėnio plotis 200–300 m, slėnio šlaitų aukštis 9–12 m. Vagos plotis aukštupyje 3–5 m, vidurupyje ir žemupyje 6–8 m. Srovės greitis 0,2-0,4 m/s. Vagos nuolydis – 120 cm/km. Pavasariniai potvyniai trumpi, staigūs, vandens lygis žemupyje pakyla 3 m. Peršėkė ties Krokialaukiu patvenkta 78 ha tvenkiniu.^[1]

Upės aukštupys įeina į Metelių regioninį parką, žemupys – Nemuno kilpų regioninį parką. Prie Peršėkės esančios didesnės gyvenvietės: Cigoniškiai, Parėčėnai, Remeikiai, Kaukai II, Peršėkininkai, Angininkai, Krokialaukis (Alytaus raj.), Sūkuriai, Mackiai, Kieliškas, Balbieriškis (Prienų raj.).

Upėvardis kildinamas nuo šaknies perš-: pra-paršas, pro-perša, pra-perša („neužšalusi vieta lede, miško retesnė vieta“, plg. skr. पर्शान = IAST: parś-āna „praraja, bedugnė, tarpeklis“).^[2]

Upės aukštupys iki Metelytės intako anksčiau (iki sovietmečio) buvo vadinamas Obelyte. Prie jos buvo įsikūrę Obelytės-Peseckų dvaras ir Obelytės-Peseckų kaimas, už Kaukų piliakalnio Obelytės-Pranevičių dvaro palivarkas.

Pagal seną legedą, kur Obelytės upelis susijungia su Metelytės upeliu, nusiprausus susimaišiusiu upelių vandeniu peršėdavo veidą, todėl ten ir prasideda Peršėkės upė ir Peršėkininkų kaimas.