Pasaulio gamtos fondas

Pasaulio gamtos fondas (angl. World Wide Fund for Nature, anksčiau - World Wildlife Fund; sutrumpintai: WWF) – tarptautinė nevyriausybinė organizacija, veikianti aplinkos apsaugos srityje. Įkurta 1961 m., turi padalinius daugiau nei 100 šalių, beveik 5 mln. rėmėjų.^[1]

Pasaulio gamtos fondas buvo įsteigtas 1961 m. po to, kai biologas Julian Huxley išspausdino seriją straipsnių apie grėsmes gamtai Rytų Afrikoje Didžiosios Britanijos laikraštyje The Observer. Paskatintas jų, verslininkas Victor Stolan pasiūlė įkurti fondą, lėšų laukinės gamtos apsaugai rinkimui. Idėją įgyvendino grupė mokslininkų ir viešųjų ryšių ekspertų. Organizacija iš pradžių vadinosi Pasaulio laukinės gamtos fondu (angl. World Wildlife Fund), tačiau besiplečiant veiklai, 1986 m. pavadinimas buvo pakeistas į dabartinį.

WWF savo pagrindiniu tikslu įvardina siekį sustabdyti aplinkos nykimą ir kurti ateitį, kurioje žmonės gyventų harmonijoje su gamta. Nors organizacija iš pradžių daugiausiai dėmesio teikė nykstančių rūšių ir buveinių išsaugojimui, vėliau veiklos sritys plėtėsi ir šiuo metu apima tris sferas: biologinės įvairovės apsaugą, darnų atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą, taršos ir vartojimo mažinimą.

Ankstyvoji WWF veikla buvo nukreipta į lėšų rinkimą gamtosaugos projektams, visuomenės sąmoningumo apie didžiausias aplinkos problemas didinimą. Palaipsniui veiklos mastai augo, projektai tapo sudėtingesni, įtraukiantys saugomų teritorijų steigimą, aplinkosauginį švietimą, specialistų ruošimą, lobizmą. Nuo pat įkūrimo, WWF pasižymi aktyviu mokslinių duomenų rinkimu ir naudojimu, bendradarbiavimu su kitomis organizacijomis, valstybinėmis institucijomis, verslo sektoriumi.

Pagrindinis WWF valdymo organas yra taryba. Organizacija taip pat turi savo prezidentą, o tarptautinį tinklą koordinuoja sekretoriatas, įsikūręs Šveicarijoje. Veiklą vykdo tiek centrinio skyriaus tiesiogiai valdomi, tiek nuo jo nepriklausomi įvairiose šalyse esantys padaliniai.^[2] Programos finansuojamos daugiausiai iš privačių aukų, likusią dalį sudaro valstybinė ir verslo parama.

WWF vertinama už indelį į nykstančių rūšių apsaugą, mokslinę veiklą (pavyzdžiui, Gyvosios planetos indekso sukūrimą).

Organizacija yra kritikuojama už bendradarbiavimą su verslo kompanijomis (pavyzdžiui, Monsanto, Cargill, IKEA), jų siūlomų abejotino aplinkosauginio poveikio projektų palaikymą, prisidėjimą prie greenwashing („žaliojo smegenų plovimo“) akcijų. Į tai WWF yra atsakiusi, jog bendradarbiavimas su verslu suteikia daugiau galimybių kompanijų veiklą pakreipti norima linkme, nei likimas nuošalyje.^[3][4]

• Oficialus puslapis