[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Paprastasis šaltekšnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Frangula alnus
Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus)
Paprastasis šaltekšnis (Rhamnus frangula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Šunobeliečiai
( Rhamnales)
Šeima: Šunobeliniai
( Rhamnaceae)
Gentis: Šaltekšnis
( Frangula)
Rūšis: Paprastasis šaltekšnis
( Frangula alnus)

Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus) – šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos augalas.

Paplitimas ir augavietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje paplitęs visoje teritorijoje, tačiau nevienodai. Didesni plotai yra vidurio lygumoje, pietvakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse. Auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakrantėse, pelkėse, raistuose. Derlingesnėse dirvose būna išlakesnis, mažiau šakotas, skurdesnėse – blogiau auga, gausiai šakojasi.

Daugiametis 3–6 m, kartais iki 7 m aukščio, dažniausiai augantis kaip krūmas arba gerokai rečiau neaukštas medelis. Išaugusio medelių kamieno skersmuo gali būti iki 20 cm skersmens. Žievė lygi, beveik juoda. Ūgliai raudonai rudi, nedygliuoti, trapūs. Lapai tamsiai žali, kiaušiniški, lygiakraščiai, auga pražangiai. Jų pažastyse išauga po 2-7 smulkius žiedus. Vainikėliai žalsvai balti. Žydi gegužės-liepos mėn. Vaisius – rutuliškas, sultingas kaulavaisis, prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Nenunokę vaisiai būna avietiškai raudoni, o nokdami tamsėja ir tampa juodi.

Žydintis šaltekšnis – dekoratyvus augalas. Jį gausiai lanko bitės, todėl jis svarbus bitininkams.

Žievė ir vaisiai turi dažomųjų medžiagų.

Rusvai oranžinė mediena naudojama tekinimo darbams, dekoratyvios faneros gamyboje. Deginant medieną lieka beveik bepelenė anglis, kuri plačiai naudojama ūkyje.

Kaip vaistinis augalas, naudojamas liaudies medicinoje.

Žievės nuoviras veikia liuosuojančiai, yra kaip žarnyno veiklą skatinanti priemonė.

Kartais žievė būna gydomųjų arbatų sudėtyje. Iš jos gaminamas sausas bei skystas ekstraktas, milteliai.


Šviežioje žievėje yra nuodingųjų junginių. Pačiam ruošiant vaistinę žaliavą, reikia labai atidžiai išsistudijuoti paruošimo technologiją ir vartojimo būdus.

Vaistams naudojama žievė, kuri ruošiama anksti pavasarį (vasario-balandžio mėn.) nuo jaunų stiebų ir stambių šakų. Kas 20-30 cm peiliu daromi žiediniai pjūviai iki medienos, po to 1-2 išilginiai. Džiovinama 50-60 °C temperatūroje, kad nepajuostų vidinis žievės paviršius.

Paruošta žaliava – 0,5-2,0 mm storio žievės gabalai. Jaunos žievės išorinis paviršius lygus, senesnės – kiek šiurkštokas, tamsiai pilkai rusvos spalvos su šviesiais skersiniais brūkšneliais. Pažeidus viršutinį paviršių matyti raudonas kamščio sluoksnis. Iš vidaus žievė lygi, geltonai raudona arba raudonai ruda, kartaus skonio. Paveikus 5 % šarmo tirpalu, žievė nusidažo kruvinai raudona spalva.

Šaltekšnio žievė naudotina tik po 1 metų nuo paruošimo arba tik paruoštą žievę būtina 1 val. pakaitinti 100 °C temperatūroje. Tas labai svarbu, nes šviežioje žievėje yra nuodingųjų junginių, sukeliančių vėmimą. Aukštoje temperatūroje arba per ilgesnį laiką prasideda šių junginių autooksidacija. Oksidacijos produktai pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis. Žievę galima saugoti 5, kartais – 7 metus.