Paprastoji žvyrė

Lagopus lagopus Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Lagopus lagopus alascensis porūšio paprastosios žvyrės patinas žiemos metu
Lagopus lagopus lagopus porūšio paprastosios žvyrės patelė
Apsaugos būklė
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Vištiniai paukščiai ( Galliformes) Šeima: Fazaniniai ( Phasianidae) Pošeimis: Phasianinae ( Phasianinae) Triba: Tetervininiai ( Tetraonini) Gentis: Žvyrės ( Lagopus) Rūšis: Paprastoji žvyrė ( Lagopus lagopus)
Binomas
Lagopus lagopus Linnaeus, 1758
Sinonimai
Lagopus albus Lagopus medius Woldřich, 1893 Tetrao lagopus Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paprastųjų žvyrių apytikslis paplitimo arealas Šiaurės pusrutulyje
Paprastųjų žvyrių apytikslis paplitimo arealas Europoje: tik veisimosi metu (tamsiai mėlyna), sėsli, aptinkama ištisus metus (šviesiai mėlyna)
Paprastųjų žvyrių apytikslis paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje

Paprastoji žvyrė, tradiciškai - žvyrė,^[2] dar kitaip vadinama poparza, baltuoju tetervinu (Lagopus lagopus) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių rūšis.

Genties ir rūšies žodis "Lagopus", graikiškai reiškia "kiškiapėdis", ir yra kaip nuoroda į paprastųjų žvyrių stipriai plunksnuotas pėdas ir pirštus.^[3]

Paprastųjų žvyrių paplitimo arealas šiaurės pusrutulyje labai platus - paplitusios Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio, subpoliarinio, poliarinio klimato juostose. Nors jų populiacija ir mažėja, bet kol kas joms pavojaus išnykti nėra, kaip manoma, visame areale gali gyventi nuo 10-30 mln. individų.^[4]

Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas eina Arkties vandenyno pakrante. Į pietus paplitusi iki Sichote Alinio kalnų, šiaurinės Mongolijos, Altajaus, šiaurinio Kazachstano, šiaurinės Ukrainos, Pabaltijo, pietinės Skandinavijos.

Europoje piečiausiai kartais užklysta į Lenkiją. Europoje paprastosios žvyrės yra introdukuotos Farerų salose ir Belgijoje.

Šiaurės Amerikos žemyne natūraliai gyvena Kanadoje (išskyrus jos pietinius ir šiaurinius regionus) ir Aliaskoje.

Sėsli beveik visame areale, išskyrus pačias šiauriausias jo dalis, iš kurių migruoja į pietesnius regionus.

Paprastųjų žvyrių svarbiausia buveinė yra tundra bei miškatundrė, o pietesniuose, miškinguose jų arealo regionuose aptinkama aukštapelkėse ir aplinkiniuose miškuose.^[5] Dauguma gyvena tundrų ktūmuotose buveinėse apaugusiose žemaūgiais beržais (Betula), karklais (Salix) ir uogas brandinančiais krūmais, bet veisimosi laikotarpiu vengia labai tankių karklynų.^[6]

Lietuva yra pietiniame paprastųjų žvyrių paplitimo arealo pakraštyje. Paprastoji žvyrė yra tundrinio kraštovaizdžio sparnuotis. Lietuvoje sėsliai gyveno samanotose, šlapiose aukštapelkėse. XX a. pradžioje paprastųjų žvyrių Lietuvoje buvo dar gana daug, ypač šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje, bet vėliau jų skaičius ėmė mažėti. Nuo 2003 m. Lietuvos raudonojoje knygoje jos priskirtos prie išnykusių rūšių 0(Ex) kategorijos.^[7] Lietuvoje natūraliai buvo paplitęs Baltijos žvyrės (Lagopus lagopus rossica) porūšis.^[8]

Kitais šaltiniais teigiama, kad perinčių paukščių nebuvo aptinkama nuo praėjusio šimtmečio vidurio, nors kaip teigiama kad pastaraisiais dešimtmečiais šių paukščių rasta Lietuvos rytinėje dalyje. Tačiau manoma, kad jie nuolatos čia negyvena, o tik negausiai užklysta iš Baltarusijoje ar Latvijoje esančių aukštapelkių, kuriose peri iki šiol.^[5] Paskutiniu metu žvyrė pastebėta tik Švenčionių ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijose ir manoma, kad šalyje galbūt gyvena iki 10 individų.^[9]

Perimvietės dažniausiai nemiškingoje tundroje, viržynuose, pelkėse ar viržiais apaugusiose kopose bei uogas brandinančiuose krūmokšnynuose ir netankiuose krūmynuose.^[6]

Monogamės. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Lizdą įsiruošia ant žemės. Dėtyje 7–14 kiaušinių. Patelė juos peri 20–27 dienas.^[10] Pūkuotus jauniklius greitai išveda iš lizdo, tada prie šeimynos prisijungia ir patinas. Maždaug 12–13 dienų jaunikliai jau pradeda skraidyti. Šeimos laikosi iki rudens, kartais prisijungdamos prie didesnių būrių.

Paprastųjų žvyrių patinai yra vieninteliai tarp kitų tetervininių (Tetraonini) patinų, kurie reguliariai padeda patelei auginti jauniklius. Poros būna kartu nuo veisimosi sezono pradžios iki tol, kol jaunikliai tampa savarankiški, t. y. iki 7 mėnesių.^[3]

Minta beveik vien augaliniu maistu: augalų lapus, pumpurus, ūglius, žirginius, uogas. Vasarą lesa ir vabzdžius.

Žvyrės paprastai laikosi ant žemės, puikiai vaikšto ir greitai bėgioja. Skrenda labai retai. Maitinasi taip pat ant žemės, tik retkarčiais tupia ant žemų medžių šakų. Laikosi būreliais. Naktį kartais įsikasa į sniegą, kad išlaikytų šilumą.^[11] Kyla gana triukšmingai tankiai plasnodama, skrenda greitai, dažnai plasnoja sparnais, pakaitomis sklendžia. Patinėliai turi savo teritorijas, kurias saugo nuo kitų patinėlių.^[6] Skleidžia gana šaižius balsus skambančius panašiai kaip: "kerrrrrrrr-keve-keve-keve-keve", ir vėl pakartoja - "kerrrrrrrr-keve-keve-keve-keve", "kerrrrrrrr-keve-keve-keve-keve".

Paprastosios žvyrės didesnės už paprastasias jerubes,^[5] o stambesni paprastųjų žvyrių patinėliai yra beveik eurazinių tetervinų (Lyrurus tetrix) patelių dydžio.^[6] Paprastosios žvyrės kūno ilgis 37–42 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 55–66 cm, kūno svoris 405–795 g.^[12] Patinai ir patelės beveik vienodo dydžio.

Plunksninis apdaras pas skirtingus porūšius įvairiu metų laiku būna įvairus - pas patinėlius dažniausiai raudonai rudas išmargintas su tamsiomis dėmelėmis, o pas pateles gelsvai rudas su išmargintomis tamsesnėmis dėmelėmis.^[6] Per metus apdarą keičia keturis kartus - patinai šeriasi keturis, patelės – tris kartus. Skrydyje suaugusios paprastosios žvyrės lengviausiai atpažįstamos iš baltų sparnų ir juodos uodegos, kadangi jų apatinė arba vidinė sparnų dalis išlieka balta ištisus metus.^[5]

Žiemą paprastosios žvyrės patino ir patelės kūnas visas baltas, tik uodega juoda^[5] su dviem baltomis vidurinėmis vairuojamosiomis plunksnomis. Britų salose gyvenantis porūšis L. l. scotica nors ir šeriasi, bet žiemos meto laikmečiui nekeičia plunksnų spalvos, o visus metus išlieka rausvai rudas. Panašiai yra ir su Norvegijos vakaruose gyvenančiu L. l. variegata porūšiu, bei pietvakarių Sibire ir šiauriniame Kazachstane gyvenančiu L. l. maior porūšiu - abu porūšiai nors ir šeriasi, bet ištisus metus išlieka su rudomis plunksnomis.^[3]

Patinai:
pavasaryje iki birželio mėn. galva, kaklas, krūtinės viršus šeriasi, ir su silpnu rusvu atspalviu tampa rudi, antakiai ryškiai raudonais, o šonai, pilvas ir pauodegys baltais. Nugara ir sparnų dengiamosios plunksnos yra baltos, bet margos rudų plunksnų kuokštais. Tik vėliau vasarą išnyksta ryškiai raudoni antakiai. Taip pat viršutinėje kūno dalyje išnyksta ryški ruda ir balta spalva, ir išauga rudai pilkšvos spalvos plunksnos, išmargintos baltu ir juodu margumu. Snapas juodas. Kojos iki pat pirštų galų su plunksnomis. Uodegos plunksnos juodos baltais galais, išskyrus keturias vidurines.^[5]

Patelės:
panašios į patinus. Pavasaryje ir vasaros pirmoje pusėje jos apdaras panašus į patino, tik blankesnių spalvų ir be raudonų antakių, o kaklas gelsvai rudas išmargintas tankiais, juodais dryžiais. Bet antroje vasaros pusėje jos tampa labiau gelsvesnės, daugiau dryžuotos nei patinai su gelsvais juodais ir gelsvais dryžiais.^[9] Nuo rugsėjo mėn. palaipsniui jų plunksninis apdaras keičiasi į baltą.^[5]

Jaunikliai:
panašūs į patelę, tik kiek rudesni. Jų plasnojamosios plunksnos pilkai rusvos su balsvais dryželiais. Pūkinis apdaras tankus. Pūkais taip pat apaugęs pastaibis ir pirštai. Kūno apatinė pusė rudai smėlinės spalvos, su šviesesne gerkle ir ryškesne krūtinės dalimi. Kūno vidus išmargintas rudomis dėmėmis, snapas tamsus.

Skirtingi šaltiniai išskiria gausų ir skirtingą paprastųjų žvyrių porūšių skaičių, tačiau kaip manoma, ištikrųjų jų galbūt gerokai mažiau, kadangi vieni nuo kitų nedaug skiriasi. Viena iš išimčių yra škotinė žvyrė (Lagopus lagopus scotica), kuri nuo kitų gerokai išsiskiria ir kartais išskiriama į atskirą rūšį. Sistematika paini ir sudėtinga nustatyti visus skirtingus porūšius, kadangi keletą kartų į metus, paprastosios žvyrės keičia savo plunksninį apdarą.

Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovas) 2022 m. internetinėje versijoje išskiria 19 paprastųjų žvyrių rūšies porūšių.^[13] Tuo tarpu tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio paukščių klasifikacijos 12.1 versijoje išskiria 16 paprastųjų žvyrių rūšies porūšių, kurie išvardinti žemiau:^[8]

• Europiniai porūšiai:

1. L. l. scotica (Latham, 1787) - Škotinė žvyrė; savaime paplitusi Britų salose.
2. L. l. variegata Salomonsen, 1936 - paplitusi Triondelage (Norvegija)
3. L. l. lagopus (Linnaeus, 1758) - Fenoskandinė žvyrė; Fenoskandija (išskyrus vakarinius regionus), europinės dalies Rusijos šiaurė.
4. L. l. rossica Serebrovsky, 1926 - Baltijos žvyrė; paplitusi Baltijos šalyse, Gudijoje, vidurio Rusijoje.

• Azijiniai porūšiai:

1. L. l. koreni Thayer & Bangs, 1914 - Sibiras
2. L. l. maior Lorenz, 1904 - Pietryčių Rusija, šiaurinė Kazachija ir pietvakarių Sibiras.
3. L. l. brevirostris Hesse, 1912 - Altajaus ir Sajanų kalnai
4. L. l. kozlowae Portenko, 1931 - vakarinė Mongolija
5. L. l. sserebrowsky Domaniewski, 1933 - Rytų Sibiras
6. L. l. okadai Momiyama, 1928 - Sachalinas

• Šiaurės Amerikiniai porūšiai:

1. L. l. alascensis Swarth, 1926 - Aliaska
2. L. l. alexandrae Grinnell, 1909 - Aleutų salos, Kodiako salynas, ir kitos prie pietinių ir pietrytinių Aliaskos krantų esančios salos bei šiaurės vakarų Britų Kolumbija (Kanada).
3. L. l. leucoptera Taverner, 1932 - Kanados Arktinis salynas
4. L. l. alba (Gmelin, 1789) - šiaurinė Kanada
5. L. l. ungavus Riley, 1911 - šiaurinis Kvebekas ir Labradoras
6. L. l. alleni Stejneger, 1884 - Niufaundlandas

Kartais išskiriami dar ir šie porūšiai:

• L. l. hibernicus (Latham, 1787) - Airijoje.
• L. l. birulai Serebrovsky, 1926 - Naujojo Sibiro saloje
• L. l. kamtschatkensis Momiyama, 1928 - Kamčiatkos pusiasalyje ir Kurilų salose
• L. l. muriei Gabrielson & Lincoln, 1959 - Aleutų ir Kodiako salynuose

Žvyrės pavadinimas kitomis kalbomis jų paplitimo areale:

• Baltų kalbomis: latviškai - Baltirbe arba teteris.
• Finougrų kalbomis: suomiškai - Riekko, livikų kalba - Meččykana, estiškai - Rabapüü, šiaurės samių kalba - Rievssat, komių permių kalba - Чочком бадьӧг (čočkom badjog).
• Slavų kalbomis: rusiškai - Белая куропатка (belaja kuropatka), gudiškai - Курапатка белая (kurapatka belaja) arba пардва (pardva).
• Germanų kalbomis: angliškai - Willow ptarmigan, willow grouse, škotiškai - Muir cock arba Muir foul, švediškai - Dalripa, novegiškai - Lirype, arba skogsrype, farerietiškai - Heiðarýpa.
• Keltų kalbomis: Vališkai - Grugiar.
• Romanų kalbomis: prancūziškai - Lagopède des saules arba perdrix blanche.
• Azijiečių kalbomis: kazachiškai - Аққұр, jakutiškai - Хабдьы, mongoliškai - Цагаан ахууна.
• Šiaurės Amerikos indėnų kalbomis: inupiakiškai - Aqargiq.

• Lietuvos paukščiai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.

• arkive.org / Red grouse (Lagopus lagopus) Archyvuota kopija 2019-01-19 iš Wayback Machine projekto. | Angliškai
• nature.com / Decline of the boreal willow grouse (Lagopus lagopus) has been accelerated by more frequent snow-free springs; Markus Melin, Lauri Mehtätalo, Pekka Helle, Katja Ikonen & Tuula Packalen / Scientific Reports volume 10, Article number: 6987. Published: 24 April 2020 | Nature | Angliškai
• birdid.no / Willow Ptarmigan (Lagopus lagopus) | Angliškai
• ebird.org / Red Grouse/Willow Grouse Lagopus lagopus | Angliškai
• birdlife.org / Willow Grouse Lagopus lagopus | BirdLife International | Angliškai
• xeno-canto.org / Willow Ptarmigan · Lagopus lagopus · (Linnaeus, 1758) (paprastųjų žvyrių balso įrašai)
• bto.org / Red Grouse Lagopus lagopus | British Trust for Ornithology | Angliškai
• youtube.com / Moorschneehuhn, (Lagopus lagopus), willow grouse (vaizdo siužete paprastoji žvyrė žiemą)
• youtube.com / Willow Grouse/Red Grouse (Lagopus lagopus) (paprastosios žvyrės balsas)
• youtube.com / Grouse ~ Red Grouse Bird Call (škotinės žvyrės porūšio balsas)

• 
  Paprastoji žvyrė netoli Saranpaulo (šiaurės rytų Uralo kalnai, Chantų Mansija)
• 
  L. l. alascensis porūšio paprastoji žvyrė vasarišku plunksniniu apdaru Denalio nacionaliniame parke (Aliaska)
• 
  Paprastųjų žvyrių patelė Kodiako saloje (Aliaska)
• 
  Paprastosios žvyrės patinas šalia Aliaskos ir Jukono teritorijų pasienio
• 
  Paprastosios žvyrės lizdas ir kiaušiniai (Saloje (Suomija)
• 
  Lagopus lagopus lagopus fenoskandinės žvyrės porūšio kiaušiniai
• 
  Paprastosios žvyrės jaunikliai Denalio nacionaliniame parke
• 
  Lagopus lagopus alascensis porūšio paprastosios žvyrės jaunas patinėlis
• 
  Knygos „Iduns kokbok“, kurios autorė Elisabeth Östman, morfologiniame piešinyje paprastoji žvyrė pavaizduota žiemos plunksniniu apdaru.
• 
  Paprastoji žvyrė žiemišku plunksnų apdaru (Aliaska)
• 
  Paprastoji žvyrė sniege
• 
  Žvyrė netoli Trumsės (Norvegija), 2008 m. balandis.
• 
  Paprastosios žvyrės koja (Norvegija)
• 
  Paprastoji žvyrė Kenajaus valstybiniame rezervate (Kodiak National Wildlife Refuge)
• 
  Paprastoji žvyrė žiemišku plunksniniu apdaru
• 
  Paprastosios žvyrės piešinys Gudijos pašto ženkle
• 
  Morfologiniame ~1832~1837 m. piešinyje škotinių žvyrių (Lagopus lagopus scotica) porūšio porelė

Vikiteka: Paprastoji žvyrė – vaizdinė ir garsinė medžiaga